← Job (3/42) → |
1. | Pagaliau Jobas atvėrė burną ir prakeikė savo dieną. |
2. | Jobas prabilo ir tarė: |
3. | "Tegul pražūna diena, kurią gimiau, ir naktis, kurią buvau pradėtas. |
4. | Tegul ta diena tampa tamsybe. Dieve, neprisimink jos ir neduok jai šviesos. |
5. | Te tamsa ir mirties šešėlis apgaubia ją, te debesis aptemdo ją ir juoduma tepadaro ją baisią. |
6. | Ta naktis tegul būna tamsi; tegul ji bus išbraukta iš metų ir mėnesių dienų skaičiaus. |
7. | Ta naktis tegul būna apleista ir tenesigirdi joje džiaugsmingo balso. |
8. | Tegul prakeikia tą dieną tie, kurie gali pažadinti leviataną. |
9. | Tegul aptemsta aušros žvaigždės ir nepasirodo laukiama šviesa, akys teneišvysta aušros spindulių. |
10. | Nes ji neužvėrė mano motinos įsčių ir nepaslėpė vargo nuo manęs. |
11. | Kodėl nemiriau gimdamas ir kodėl neatidaviau dvasios, išeidamas iš pilvo? |
12. | Kodėl mane laikė ant kelių ir maitino krūtimi? |
13. | Tada gulėčiau ramus ir tylus ir miegočiau, ir ilsėčiausi |
14. | kartu su žemės karaliais ir patarėjais, kurie atstatė sau apleistas vietas, |
15. | arba su kunigaikščiais, kurie turėjo aukso ir pripildė savo namus sidabro, |
16. | arba kaip paslėptas nelaiku gimęs kūdikis, neregėjęs šviesos. |
17. | Ten piktadariai nebesiaučia ir pavargusieji ilsisi. |
18. | Ten belaisviai ilsisi kartu ir nebegirdi prižiūrėtojo balso. |
19. | Didelis ir mažas yra ten, vergas ten yra laisvas nuo savo valdovo. |
20. | Kodėl šviesa duodama tam, kuris kenčia, ir gyvybė apkartusiai sielai? |
21. | Laukiantieji mirties jos nesulaukia; jie jos ieško labiau negu paslėptų turtų. |
22. | Jie džiaugiasi ir yra labai patenkinti, kai suranda sau kapą. |
23. | Kodėl duota šviesa žmogui, kurio kelias paslėptas ir kurį Dievas spaudžia iš visų pusių? |
24. | Mano dūsavimai kyla prieš valgant, o aimanos liejasi kaip tekantis vanduo. |
25. | Tai, ko labai bijojau, užgriuvo mane, ir tai, dėl ko nuogąstavau, ištiko mane. |
26. | Aš nebuvau saugus ir neturėjau poilsio, aš nenurimdavau, tačiau bėda atėjo". |
← Job (3/42) → |