← Job (24/42) → |
1. | "Visagalis žino laikus, tai kodėl tie, kurie Jį pažįsta, nesulaukia Jo dienos? |
2. | Vieni perkelia ribas, smurtu pagrobia bandas ir jas gano. |
3. | Našlaičių asilą jie nusivaro, našlės jautį paima kaip užstatą. |
4. | Vargšus jie nustumia nuo kelio, krašto beturčiai slepiasi nuo jų. |
5. | Jie eina į savo darbą kaip laukiniai asilai dykumoje, anksti keliasi ieškoti grobio, nes tyruose jie randa maisto sau ir savo vaikams. |
6. | Jie renka varpas ne savo lauke ir nedorėlio vynuogyne pasiskina vynuogių. |
7. | Jie miega neapsikloję ir neturi kuo apsidengti šaltyje. |
8. | Jie šlapi nuo kalnų lietaus ir glaudžiasi prie uolos, ieškodami slėptuvės. |
9. | Anie atplėšia našlaitį nuo krūtinės ir ima užstatą iš vargšo, |
10. | kuris vaikščioja nuogas, neturėdamas drabužių; atima varpas iš alkstančių, |
11. | kurie gamina aliejų šeimininkui, mina vyno spaustuvus, tačiau kenčia troškulį. |
12. | Žmonės dejuoja mieste ir sužeistųjų sielos šaukiasi pagalbos, tačiau Dievas neapkaltina jų. |
13. | Jie sukyla prieš šviesą, nepažįsta jos kelių, neina jos takais. |
14. | Anksti rytą keliasi žudikas ir žudo beturtį ir vargšą; naktį jis slankioja kaip vagis. |
15. | Svetimautojas laukia sutemų, tikėdamas, kad niekas jo nematys, jis užsidengia savo veidą. |
16. | Tamsoje jie plėšia namus, kuriuos numatė dieną; šviesos jie nežino. |
17. | Nes rytas jiems kaip mirties šešėlis, jei kas pažins juos, tai juos gąsdina kaip mirtis. |
18. | Jis greitas kaip vanduo; jo dalis prakeikta žemėje. Jis neina keliu į vynuogyną. |
19. | Kaip sausra ir kaitra praryja sniego vandenis, taip pragaras praryja nusidėjėlį. |
20. | Įsčios pamirš jį, kirmėlės skaniai maitinsis juo, jo niekas nebeprisimins. Piktadarys kaip nukirstas medis, |
21. | nes išnaudojo nevaisingąją ir našlei nepadėjo. |
22. | Dievas pašalina galiūnus savo jėga; Jis pakyla, ir joks žmogus nėra tikras dėl savo gyvybės. |
23. | Jis teikia jiems saugumą ir poilsį, bet Jo akys stebi jų kelius. |
24. | Jie išaukštinami trumpam laikui, bet pranyksta ir tampa nieku. Jie pašalinami iš kelio ir sudžiūsta kaip javų varpos. |
25. | Argi taip nėra? Kas įrodys, kad aš netiesą kalbu ir esu melagis?" |
← Job (24/42) → |