| ← Job (23/42) → |
| 1. | Jobas atsakydamas tarė: |
| 2. | "Mano skundas dar ir šiandien kartus; mano kentėjimai didesni už mano vaitojimą. |
| 3. | O kad žinočiau, kur Jį rasti, ir galėčiau ateiti prie Jo sosto! |
| 4. | Jam pateikčiau savo bylą ir savo burną pripildyčiau įrodymų. |
| 5. | Tada išgirsčiau, ką Jis man atsakytų, ir suprasčiau, ką man kalbėtų. |
| 6. | Ar Jis priešintųsi man savo galinga jėga? Ne! Jis pažvelgtų į mane. |
| 7. | Teisusis galėtų aiškintis su Juo, taip aš būčiau išlaisvintas amžiams nuo savo teisėjo. |
| 8. | Jei einu pirmyn, ten Jo nėra, o jei atgal, Jo nerandu. |
| 9. | Jei Jis yra kairėje, aš Jo nematau, o jei pasislėpęs dešinėje, Jo nepastebiu. |
| 10. | Bet Jis žino mano kelią; jei Jis mane ištirtų, būčiau kaip auksas. |
| 11. | Ėjau Jo pėdomis, iš Jo kelio neiškrypau. |
| 12. | Nuo Jo įsakymų nepasitraukiau, Jo burnos žodžius vertinau labiau negu būtiną maistą. |
| 13. | Jis vienintelis, kas gali Jį pakeisti? Ko Jo siela geidžia, tą Jis padaro. |
| 14. | Jis įvykdys, kas man skirta; daug panašių dalykų Jis turi. |
| 15. | Todėl man baugu Jo akivaizdoje; apie tai galvodamas, bijau Jo. |
| 16. | Dievas susilpnina mano širdį; Visagalis gąsdina mane. |
| 17. | Aš nepražuvau prieš tamsą, Jis nepaslėpė tamsybės nuo mano veido". |
| ← Job (23/42) → |