| ← Job (11/42) → |
| 1. | Naamatietis Cofaras atsakydamas tarė: |
| 2. | "Ar žodžių gausybė neturi būti atsakyta? Ar, daug kalbėdamas, būsi išteisintas? |
| 3. | Ar tavo melai galėtų nutildyti vyrus? Kai tu tyčiojiesi, ar niekas tavęs nesugėdins? |
| 4. | Tu sakei: 'Mano mokslas yra tikras, aš esu teisus Tavo akyse'. |
| 5. | O kad Dievas, pravėręs lūpas, prabiltų prieš tave. |
| 6. | Jis apreikštų tau išminties paslaptis, ir tu pamatytum, kad du kartus daugiau turėtum kentėti. Žinok, kad Dievas iš tavęs reikalauja mažiau, negu verta tavo neteisybė. |
| 7. | Ar gali tyrinėdamas suprasti Dievą? Ar gali tobulai suprasti Visagalį? |
| 8. | Jis aukščiau už dangų. Ką tu gali padaryti? Jis giliau už pragarą. Ką tu gali žinoti? |
| 9. | Jis ilgesnis už žemę ir platesnis už jūrą. |
| 10. | Jei Jis praeidamas suima ir patraukia tieson, kas Jam užgins? |
| 11. | Jis pažįsta žmonių tuštybę, mato jų nedorybes. Ar Jis nekreips į tai dėmesio? |
| 12. | Tuščias žmogus dedasi išmintingas, nors gimsta kaip laukinio asilo jauniklis. |
| 13. | Jei tu paruoši savo širdį ir ištiesi savo rankas į Jį, |
| 14. | jei pašalinsi savo kaltes ir neleisi nedorybei gyventi tavyje, |
| 15. | tada pakelsi savo veidą be dėmės, būsi tvirtas ir nieko nebijosi. |
| 16. | Tada pamirši buvusį vargą, prisiminsi jį kaip nutekėjusį vandenį. |
| 17. | Tavo gyvenimas bus šviesus kaip vidudienis, tu nušvisi kaip rytas. |
| 18. | Tu būsi saugus, nes yra viltis, tu apsiklosi ir ilsėsies ramybėje. |
| 19. | Tu atsigulsi ir niekas tavęs neišgąsdins, daugelis ieškos tavo pagalbos. |
| 20. | Tačiau nedorėlių akys užges, jie nepaspruks, jų viltis kaip paskutinis atodūsis". |
| ← Job (11/42) → |