| ← Jeremiah (8/52) → | 
| 1. | "Tuo metu,sako Viešpats,paims iš kapų Judo karalių, kunigaikščių, kunigų, pranašų ir Jeruzalės gyventojų kaulus. | 
| 2. | Juos išbarstys priešais saulę, mėnulį ir visą dangaus kareiviją, kuriuos jie mylėjo ir sekė, kuriems tarnavo, ieškojo ir garbino. Jie nebus surinkti ir palaidoti, jie bus mėšlas dirvai tręšti. | 
| 3. | Visi likę gyvieji iš šitos piktos kartos, kurie yra mano išsklaidyti, labiau norės mirti negu gyventi. | 
| 4. | Sakyk jiems: 'Taip sako Viešpats: 'Jei kas krinta, ar jis nebeatsikels? Jei kas nusigręžia, ar jis nebeatsigręš? | 
| 5. | Kodėl šita tauta užsispyrusiai laikosi savo paklydimo? Jie įsikibę į apgaulę ir nesutinka atsiversti. | 
| 6. | Aš klausiausi ir supratau, kad jie kalba netiesą. Nė vienas neatgailauja dėl savo nedorybės, sakydamas : 'Ką aš padariau?' Jie visi eina savais keliais kaip žirgas, puoląs į kovą. | 
| 7. | Net gandras, balandis, kregždė ir strazdas žino savo sugrįžimo laiką, bet mano tauta nežino Viešpaties nuostatų. | 
| 8. | Kaip jūs galite sakyti: 'Mes išmintingi ir Viešpaties įstatymas yra pas mus'? Iš tikrųjų mano įstatymą raštininkų plunksna padarė bevertį. | 
| 9. | Išmintingieji bus sugėdinti, išgąsdinti ir pagauti. Jie atmetė Viešpaties žodį, tai kur jų išmintis? | 
| 10. | Todėl Aš atiduosiu jų žmonas kitiems, jų laukus svetimiems, nes jie visi, nuo mažiausio iki didžiausio, pasidavę godumui, nuo pranašo iki kunigo jie visi elgiasi klastingai. | 
| 11. | Jie gydo mano tautos žaizdas tik paviršutiniškai, sakydami: 'Taika! Taika!' Tačiau taikos nėra. | 
| 12. | Jie turėtų gėdytis, nes elgėsi bjauriai, tačiau jie nei gėdijasi, nei parausta. Todėl jie kris tarp krintančių sukniubę, kai juos aplankysiu',sako Viešpats. | 
| 13. | 'Aš tikrai juos sunaikinsiu,sako Viešpats.Neliks vynuogių ant vynmedžių ir figų ant figmedžių, o lapai nuvys. Tai, ką jiems esu davęs, pasitrauks nuo jų' ". | 
| 14. | Kodėl mes čia sėdime? Susirinkime, skubėkime į sustiprintus miestus ir ten sėdėkime tyliai, nes Viešpats, mūsų Dievas, mus nutildė ir girdo karčiu vandeniu, kadangi Jam nusidėjome. | 
| 15. | Mes laukėme taikos, bet nieko gero nesulaukėme. Laukėme sveikatos, o štaisunaikinimas! | 
| 16. | Nuo Dano girdisi žirgų prunkštimas, nuo jų žvengimo dreba visas kraštas. Priešas užima šalį ir ryja visa: jos turtus, miestus ir gyventojus. | 
| 17. | "Aš siunčiu jums nuodingų gyvačių, kurių negalima užkerėti, ir jos jus įgels",sako Viešpats. | 
| 18. | Kada aš būsiu paguostas savo skausme, mano širdis alpsta manyje. | 
| 19. | Mano tautos pagalbos šauksmas girdisi visame krašte. Argi nebėra Viešpaties Sione? Argi jis nebekaraliauja? Kodėl jie pykdė mane savo drožiniais ir svetimais stabais? | 
| 20. | Praėjo pjūtis, pasibaigė vasara, o mes nesame išgelbėti. | 
| 21. | Dėl savo tautos nelaimės aš kenčiu ir gedžiu, siaubas apėmė mane. | 
| 22. | Argi nėra balzamo Gileade, argi nėra ten gydytojo? Kodėl neužgyja mano tautos žaizda? | 
| ← Jeremiah (8/52) → |