| ← Jeremiah (14/52) → |
| 1. | Viešpats kalbėjo Jeremijui apie sausrą: |
| 2. | "Judas liūdi, jo vartai svyruoja. Žmonės pajuodę guli ant žemės, ir Jeruzalės šauksmas kyla aukštyn. |
| 3. | Didikai siunčia tarnus vandens; tie nueina prie šulinių, bet, neradę vandens, sugrįžta tuščiais indais. Jie sugėdinti ir nusiminę, apdengtomis galvomis. |
| 4. | Nėra lietaus, žemė išdžiūvo. Artojai stovi susigėdę, galvas apsidengę. |
| 5. | Net elnė palieka savo jauniklį, nes nėra žolės. |
| 6. | Laukiniai asilai, stovėdami ant nuplikusių aukštumų, uosto vėją kaip šakalai; jų akys aptemę, nes nėra žolės". |
| 7. | Viešpatie, nors mūsų nusikaltimai liudija prieš mus, gelbėk mus dėl savo vardo. Savo daugybe paklydimų Tau nusidėjome. |
| 8. | Izraelio viltie, gelbėtojau nelaimės metu! Kodėl Tu esi kaip svetimšalis, kaip keleivis, kuris užsuka tik nakvoti? |
| 9. | Kodėl Tu esi kaip bejėgis žmogus, kaip karžygys, kuris negali išgelbėti? Tačiau Tu, Viešpatie, esi tarp mūsų, mes vadinami Tavo vardu! Nepalik mūsų! |
| 10. | Taip sako Viešpats šiai tautai: "Jie mėgsta klajoti, nesulaiko savo kojų. Todėl Viešpats nepriims jų, Jis atsimins jų kaltę ir aplankys juos už jų nuodėmes". |
| 11. | Viešpats man tarė: "Nesimelsk už šitą tautą, kad jai gerai sektųsi. |
| 12. | Nors jie pasninkaus, Aš neišklausysiu jų šauksmo; nors jie aukos deginamąsias ir duonos aukas, Aš nepriimsiu jų; Aš sunaikinsiu juos kardu, badu ir maru". |
| 13. | Aš atsakiau: "Ak, Viešpatie Dieve, pranašai jiems skelbia: 'Nematysite kardo ir nepajusite bado, bet jums duosiu tikrą ramybę šioje vietoje' ". |
| 14. | Viešpats man tarė: "Pranašai melagingai pranašauja mano vardu. Aš jų nesiunčiau, nepaliepiau ir nekalbėjau jiems. Jie jums pranašauja išgalvotus regėjimus, žyniavimus ir niekam tikusią, pačių prasimanytą apgaulę. |
| 15. | Todėl apie pranašus, kurie mano vardu pranašauja, sakydami: 'Nebus nei kardo, nei bado šitoje šalyje', nors Aš jų nesiunčiau, Viešpats taip sako: 'Nuo kardo ir bado žus tie pranašai. |
| 16. | Ir žmonės, kuriems jie pranašauja, žus nuo kardo ir bado ir gulės Jeruzalės gatvėsejie ir jų žmonos, sūnūs ir dukterys,nes nebus kam palaidoti. Aš išliesiu jų nedorybes ant jų' ". |
| 17. | Viešpats liepė man sakyti jiems: "Mano akys plūsta ašaromis dieną ir naktį, negaliu nurimti, nes mano tauta nepagydomai sužeista. |
| 18. | Laukuose guli žuvusieji, mieste badas ir kančios. Pranašai ir kunigai be nuovokos vaikščioja po kraštą". |
| 19. | Ar Tu visai išsižadėjai Judo, ar Sionas nusibodo Tavo sielai? Kodėl mus nepagydomai sumušei? Mes tikėjomės ramybės, tačiau nėra nieko gero, laukėme išgydymo, o štaisunaikinimas! |
| 20. | Viešpatie, mes pripažįstame savo nedorybę ir mūsų tėvų kaltes, nes mes tau nusidėjome. |
| 21. | Neatstumk mūsų dėl savo vardo; nepaniekink savo šlovės sosto; atsimink sandorą su mumis ir nesulaužyk jos! |
| 22. | Ar pagonių tuštybės gali duoti lietaus, ar dangūs patys siunčia lietų? Ar ne Tu, Viešpatie, mūsų Dieve? Mes laukiame Tavęs, nes Tu visa padarei! |
| ← Jeremiah (14/52) → |