James (1/5) → |
1. | Jokūbas, Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus tarnas, siunčia sveikinimus dvylikai pasklidusių giminių. |
2. | Mano broliai, laikykite didžiausiu džiaugsmu, kai patenkate į visokius išbandymus. |
3. | Žinokite, kad jūsų tikėjimo išbandymas ugdo ištvermę, |
4. | o ištvermė tesubręsta iki galo, kad būtumėte tobuli, subrendę ir nieko nestokotumėte. |
5. | Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta. |
6. | Bet tegul prašo tikėdamas, nė kiek neabejodamas, nes abejojantis panašus į jūros bangą, varinėjamą ir blaškomą vėjo. |
7. | Toksai žmogus tenemano ką nors gausiąs iš Viešpaties, |
8. | toks svyruojantis, visuose savo keliuose nepastovus žmogus. |
9. | Tesigiria pažemintas brolis savo išaukštinimu, |
10. | o turtuolis savo pažeminimu, nes jis išnyks kaip lauko gėlė. |
11. | Juk pakyla saulė, jos kaitra išdžiovina žolyną, ir jo žiedas nubyra, jo išvaizdos grožis pranyksta. Taip ir turtuolis sunyks savo keliuose. |
12. | Palaimintas žmogus, kuris ištveria pagundymą, nes, kai bus išbandytas, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Viešpats pažadėjo Jį mylintiems. |
13. | Nė vienas gundomas tenesako: "Esu Dievo gundomas". Dievas negali būti gundomas blogiu ir pats nieko negundo. |
14. | Kiekvienas yra gundomas, savo paties geismo pagrobtas ir suviliotas. |
15. | Paskui užsimezgęs geismas pagimdo nuodėmę, o užbaigta nuodėmė gimdo mirtį. |
16. | Neapsigaukite, mano mylimi broliai! |
17. | Kiekvienas geras davinys ir kiekviena tobula dovana yra iš aukštybių, nužengia nuo šviesybių Tėvo, kuriame nėra permainų ir nė šešėlio keitimosi. |
18. | Savo valia Jis pagimdė mus tiesos žodžiu, kad būtume tarsi Jo kūrinių pirmieji vaisiai. |
19. | Žinokite, mano mylimi broliai: kiekvienas žmogus tebūna greitas klausyti, lėtas kalbėti, lėtas pykti. |
20. | Žmogaus rūstybė nedaro Dievo teisumo. |
21. | Todėl, atmetę visą nešvarą bei piktybės gausą, su romumu priimkite įdiegtąjį žodį, kuris gali išgelbėti jūsų sielas. |
22. | Būkite žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai, apgaudinėjantys patys save. |
23. | Jei kas tėra žodžio klausytojas, o ne vykdytojas, tai jis panašus į žmogų, kuris žiūri į savo gimtąjį veidą veidrodyje. |
24. | Pasižiūrėjo į save ir nuėjo, ir bematant pamiršo, koks buvo. |
25. | Bet kas įsižiūri į tobuląjį laisvės įstatymą ir jį vykdo, kas tampa nebe klausytojas užuomarša, bet darbo vykdytojas, tas bus palaimintas savo darbuose. |
26. | Jei kas iš jūsų mano esąs pamaldus ir nepažaboja savo liežuvio, bet apgaudinėja savo širdį, to pamaldumas tuščias. |
27. | Tyras ir nesuteptas pamaldumas prieš Dievą ir Tėvą yra: lankyti našlaičius ir našles jų sielvarte ir saugoti save nesuterštą šiuo pasauliu. |
James (1/5) → |