| ← Isaiah (57/66) → |
| 1. | Teisusis žūva, ir nė vienas į tai nekreipia dėmesio; gailestingasis miršta, ir niekas nepastebi, kad teisusis paimamas iš vargo |
| 2. | ir eina ramybėn. Kas elgiasi dorai, ilsėsis savo guoliuose. |
| 3. | "Jūs, kerėtojos sūnūs, svetimautojo ir paleistuvės palikuonys, ateikite ir klausykite! |
| 4. | Iš ko jūs tyčiojatės? Kam rodote liežuvį? Argi jūs ne nusikaltėlių vaikai, melagių palikuonys? |
| 5. | Jūs degate aistra stabams po lapuotais medžiais; žudote kūdikius paupiuose, uolų plyšiuose. |
| 6. | Jūsų dalis tarp glotnių upelio akmenėlių; toks jūsų likimas; stabams jūs aukojate gėrimus ir duonos auką. Argi Aš turėčiau tai pakęsti? |
| 7. | Kalnuose patiesęs savo guolį, tu eini aukoti aukų. |
| 8. | Ant durų staktų tu pasidarei sau ženklą. Nudengusi ir praplatinusi lovą, tu palikai mane; susitarus su jais, pamėgai jų lovą. |
| 9. | Tu pasitepusi išėjai pas karalių; savo pasiuntinius pasiuntei toli, kritai iki pragaro. |
| 10. | Tu pavargai besiblaškydama, bet nesakei: 'Nėra vilties'. Tu pamėgai tokį gyvenimą ir taip toliau darei. |
| 11. | Ko tu bijojai, kad melavai ir neprisiminei manęs, ir neėmei į širdį? Ar ne dėl to, kad taip ilgai tylėjau, tu lioveisi manęs bijoti? |
| 12. | Aš paskelbsiu tavo teisumą ir tavo darbus; jie tau nebus naudingi. |
| 13. | Kai tu šauksi, tegelbsti tave tavo surinktieji. Vėjo dvelkimas juos visus nuneš. O kas pasitiki manimi, tas gaus žemę ir paveldės mano šventąjį kalną". |
| 14. | Ir sakys: "Nutieskite kelią, nutieskite kelią mano tautai ir pašalinkite kliūtis". |
| 15. | Taip sako Aukščiausiasis ir Prakilnusis, kuris gyvena amžinybėje, kurio vardas šventas: "Aš gyvenu aukštybėje ir šventoje vietoje su tais, kurie turi atgailaujančią ir nuolankią dvasią, kad atgaivinčiau nuolankiųjų dvasią ir atgailaujančiųjų širdį. |
| 16. | Aš neamžinai bylinėsiuos ir nevisada rūstausiu, nes tada gyvybės dvasia, kurią Aš įkvėpiau, sunyktų. |
| 17. | Aš užsirūstinau dėl nuodėmingo tautos godumo, smogiau jai ir savo veidą paslėpiau, bet ji ėjo toliau klaidingu savo širdies keliu. |
| 18. | Aš mačiau jos kelius ir Aš gydysiu bei vedžiosiu ją, suteiksiu jai ramybės ir paguodos. |
| 19. | Ramybė ir taika arti ir toli esantiems,sako Viešpats.Aš ją pagydysiu. |
| 20. | Nedorėliai yra lyg sujudinta jūra, kuri negali nurimti, jos vanduo išmeta purvą ir dumblą. |
| 21. | Nėra ramybės nedorėliui",sako mano Dievas. |
| ← Isaiah (57/66) → |