| ← Isaiah (41/66) → |
| 1. | "Salos, nutilkite prieš mane. Tautos teįgauna naujų jėgų, tepriartėja ir tekalba; eikime kartu į teismą. |
| 2. | Kas pašaukė teisųjį iš rytų, liepė jam sekti paskui save? Jis atidavė tautas jam, pavergė karalius, atidavė juos kardui kaip dulkes, lankuikaip vėjo nešiojamus šiaudus. |
| 3. | Jis vejasi juos, saugiai pereina keliu, kuriuo prieš tai nebuvo ėjęs. |
| 4. | Kas tai nuveikė ir padarė? Kas pašaukė kartas pradžioje? Aš, Viešpats, pirmasis ir paskutinysis. |
| 5. | Salos tai matė ir išsigando, drebėdami iš baimės atėjo žemės pakraščiai. |
| 6. | Jie vienas kitam padėjo ir vienas kitą drąsino. |
| 7. | Amatininkas padrąsina auksakalį, kuris su plaktuku dirba, giria ant priekalo kalantį: 'Taip, gerai!' Jie prikala vinimis stabą, kad nejudėtų. |
| 8. | Bet tu, Izraeli, mano tarne Jokūbai, kurį išsirinkau, mano draugo Abraomo palikuoni. |
| 9. | Aš pašaukiau tave iš žemės pakraščių, susivadinau iš tolimiausių kampų ir tau sakiau: 'Tu esi mano tarnas, Aš tave išsirinkau ir neatmesiu tavęs. |
| 10. | Nebijok, nes Aš esu su tavimi; nepasiduok baimei, nes Aš esu tavo Dievas. Aš sustiprinsiu tave ir padėsiu tau, Aš palaikysiu tave savo teisumo dešine'. |
| 11. | Visi, kurie tau priešinasi, bus sugėdinti ir raudonuos; kurie kovoja prieš tave, sunyks ir žus. |
| 12. | Tu ieškosi ir nerasi tų, kurie sukyla prieš tave; tie, kurie kovoja prieš tave, bus kaip niekas, kaip tuščia vieta. |
| 13. | Nes Aš, Viešpats, tavo Dievas, laikysiu tavo dešinę ranką ir sakysiu: 'Nebijok, Aš tau padėsiu!' |
| 14. | Nebijok, tu kirmėle Jokūbai, jūs Izraelio žmonės! Aš padėsiu tau",sako Viešpats, tavo atpirkėjas, Izraelio Šventasis. |
| 15. | "Aš padarysiu tave lyg naują kuliamąjį veleną su aštriais krumpliais. Tu kulsi ir sutriuškinsi kalnus, kalvas sutrinsi kaip pelus. |
| 16. | Tu vėtysi juos, vėjas nuneš ir viesulas išblaškys juos, o tu džiaugsies Viešpačiu ir didžiuosies Izraelio Šventuoju. |
| 17. | Kai vargšai ir beturčiai ieškos vandens, bet jo neras ir jų liežuvis sudžius iš troškulio, Aš, Viešpats, Izraelio Dievas, išklausysiu juos, nepaliksiu jų. |
| 18. | Aš atidarysiu upelius ant kalvų ir šaltinius slėniuose; dykumą paversiu ežerais ir išdžiūvusią žemęvandens versmėmis. |
| 19. | Dykumoje pasodinsiu kedrų ir akacijų, mirtų ir alyvmedžių; kartu augs pušys, kiparisai ir jovarai, |
| 20. | kad jie matytų ir suprastų, apsvarstytų ir žinotų, jog Viešpaties ranka tai padarė, Izraelio Šventasis tai sukūrė. |
| 21. | Ateikite, ginkite savo bylą, pateikite įrodymus,sako Viešpats, Jokūbo karalius. |
| 22. | Priartėkite ir praneškite, kas įvyks. Pasakykite, kas seniau buvo, kad apsvarstytume ir suprastume, kas įvyks toliau. |
| 23. | Praneškite, kas ateityje įvyks, kad žinotume, jog jūs esate dievai. Darykite gera ar bloga, nustebinkite ar išgąsdinkite. |
| 24. | Jūs esate niekas ir jūsų darbas yra niekas. Pasibjaurėjimas, kas jus pasirenka. |
| 25. | Aš pažadinau jį iš šiaurės, ir jis ateis. Iš rytų ateis tas, kuris šauksis manęs. Jis valdovus sumins kaip kalkių skiedinį, kaip puodžius mina molį. |
| 26. | Kas paskelbė nuo pat pradžios, kad žinotume, ir iš senovės, kad sakytume: 'Jis teisus'. Nė vienas nepranešė ir nepaskelbė, nė vienas neišgirdo jūsų žodžių. |
| 27. | Aš pirmasis pranešiau Sionui ir Jeruzalei, pasiunčiau tą, kuris skelbia gerą žinią. |
| 28. | Aš apsidairiau, bet nebuvo nė vieno, kuris patartų ar paklaustas atsakytų. |
| 29. | Jie yra tuštybė, jų darbainiekas, jų lieti atvaizdaivėjas ir niekai". |
| ← Isaiah (41/66) → |