| ← Isaiah (38/66) → |
| 1. | Tomis dienomis Ezekijas mirtinai susirgo. Pas jį atėjo pranašas Izaijas, Amoco sūnus, ir jam tarė: "Taip sako Viešpats: 'Sutvarkyk savo namus, nes tu nebepasveiksi, bet mirsi' ". |
| 2. | Ezekijas nusigręžė į sieną ir meldėsi: |
| 3. | "Viešpatie, meldžiu Tave, atsimink, kad aš teisingai ir tobula širdimi vaikščiojau prieš Tave ir dariau gera Tavo akyse". Ir Ezekijas graudžiai verkė. |
| 4. | Viešpaties žodis buvo suteiktas Izaijui: |
| 5. | "Eik ir sakyk Ezekijui: 'Taip sako Viešpats, tavo tėvo Dovydo Dievas: 'Aš girdėjau tavo maldą ir mačiau tavo ašaras. Aš pridėsiu tau dar penkiolika metų |
| 6. | ir išgelbėsiu tave ir šitą miestą iš Asirijos karaliaus rankų. |
| 7. | Tau bus šis Viešpaties ženklas, kad Viešpats įvykdys, ką pažadėjo. |
| 8. | Aš pastumsiu Ahazo saulės laikrodžio šešėlį atgal dešimčia laipsnių' ". Saulė sugrįžo dešimčia laipsnių atgal, kuriuos buvo nuėjusi. |
| 9. | Ezekijas, Judo karalius, pagijęs iš savo ligos, parašė: |
| 10. | "Aš maniau, jog, įpusėjus mano amžiui, turėsiu eiti į mirusiųjų buveinę. Aš pasigendu savo likusių metų. |
| 11. | Aš tariau: 'Nebematysiu Viešpaties gyvųjų žemėje, nebepamatysiu daugiau pasaulio gyventojų'. |
| 12. | Mano metai praėjo ir pašalinti nuo manęs kaip piemenų palapinė; mano gyvenimas kaip audėjo rietimas suriestas ir iš staklių išimtas. Dieną ir naktį Tu vedi mane į pabaigą. |
| 13. | Aš laukiau iki ryto. Jis kaip liūtas sutrupino visus mano kaulus pirmiau, negu diena pasibaigė ir atėjo naktis. |
| 14. | Aš čirškiu kaip kregždė, burkuoju kaip balandis. Mano akys nusilpo, bežiūrėdamos aukštyn. Viešpatie, aš prislėgtas, padėk man. |
| 15. | Ką aš galiu bekalbėti ir besakyti? Jis davė man pažadą ir jį įvykdė. Aš tyliai gyvensiu visus likusius savo metus savo sielos apkartime. |
| 16. | Viešpatie, tuo žmogus yra gyvas ir tai yra mano dvasios gyvybė. Tu išgydysi mane ir suteiksi man gyvenimą. |
| 17. | Štai apkartimas man pavirto ramybe. Tu išgelbėjai mano gyvybę nuo duobės ir sunaikinimo, visas mano nuodėmes numetei sau už nugaros. |
| 18. | Mirusiųjų pasaulis Tau nedėkoja ir mirtis nešlovina Tavęs. Kurie žengia į duobę, nebesitiki Tavo ištikimybės. |
| 19. | Gyvieji giria Tave, kaip ir aš šiandien. Tėvas pasakoja vaikams apie Tavo ištikimybę. |
| 20. | Viešpatie, gelbėk mane, tuomet aš visą savo gyvenimą Viešpaties šventykloje giedosiu ir skambinsiu". |
| 21. | Izaijas liepė uždėti gabalėlį figos ant voties, kad karalius pasveiktų. |
| 22. | Ezekijas klausė: "Koks yra ženklas, kad įeisiu į Viešpaties namus?" |
| ← Isaiah (38/66) → |