| ← Isaiah (28/66) → |
| 1. | Vargas puikybės vainikui, Efraimo girtuokliams, vystančiai šlovingo grožio gėlei derlingame vyno įveiktųjų slėnyje. |
| 2. | Štai Viešpaties stiprusis ir galingasis kaip smarki kruša, kaip laužantis viesulas, kaip baisus lietus, kaip plūstantis vanduo užtvindys žemę. |
| 3. | Jis sunaikins Efraimo girtuoklių puikybę, |
| 4. | šlovingo grožio vystančiai gėlei viduryje derlingo slėnio bus kaip ankstyvam figos vaisiui: kas jį pamato, nuskina ir suvalgo. |
| 5. | Tą dieną kareivijų Viešpats bus šlovės karūna ir gražus vainikas savo tautos likučiui; |
| 6. | teisingumo dvasia teisėjui ir stiprybė kariams nugalėti priešą. |
| 7. | Tačiau šie apsvaigo nuo vyno, svyruoja nuo girtuokliavimo. Kunigas ir pranašas, apsvaigę nuo girtuokliavimo, nežino, ką darą. Jie klysta regėjimuose, suklumpa sprendimuose. |
| 8. | Visi jų stalai apvemti, nėra švarios vietos. |
| 9. | Ką Jis pamokys ir kam paaiškins girdėtą pranešimą? Ką tik nujunkytiems kūdikiams? |
| 10. | Taisyklė po taisyklės, taisyklė po taisyklės, eilutė po eilutės, eilutė po eilutės, čia truputį ir ten truputį. |
| 11. | Viešpats kalbės mikčiojančiomis lūpomis ir svetima kalba šitai tautai, |
| 12. | kuriai sakė: "Tai poilsis, kur gali pailsėti pavargę, tai atgaiva". Bet jie neklausė. |
| 13. | Jiems buvo Viešpaties žodis: "Taisyklė po taisyklės, taisyklė po taisyklės, eilutė po eilutės, eilutė po eilutės, čia truputį ir ten truputį", kad jie eitų, svyrinėtų, sukluptų, įsipainiotų ir patektų į nelaisvę. |
| 14. | Išgirskite Viešpaties žodį, jūs pasityčiotojai, kurie viešpataujate mano tautai Jeruzalėje. |
| 15. | Jūs sakote: "Mes padarėme sandorą su mirtimi ir susitarimą su mirusiųjų buveine. Atūžiantis tvanas nelies mūsų, nes melas yra mūsų priebėga ir apgaulė mus dengia". |
| 16. | Todėl taip sako Viešpats Dievas: "Štai Aš dedu Sione pamatui ištirtą akmenį, brangų pamato kertinį akmenį. Kas tiki, nesielgs skubotai. |
| 17. | Teisingumas bus mano virvė, teisumasmano svambalas. Kruša sunaikins melo priebėgą, ir vanduo užlies slėptuvę. |
| 18. | Tada jūsų sandora su mirtimi bus panaikinta ir susitarimas su mirusiųjų buveine nustos galioti. Atūžiantis tvanas parblokš jus. |
| 19. | Kai jis praeis, nusineš jus. Jis užeis kas rytą ir kas dieną, ir kas naktį. Tai bus siaubinga žinia". |
| 20. | Guolis per trumpas išsitiesti, ir antklodė per siaura įsivynioti. |
| 21. | Viešpats pakils kaip Peracimų kalne, kaip Gibeono slėnyje. Jis padarys darbą, savo bauginantį darbą, kaip yra nusprendęs. |
| 22. | Nebesityčiokite, kad jūsų pančiai nebūtų stipriau suveržti! Iš Viešpaties, kareivijų Dievo, aš girdėjau apie numatytą sunaikinimą visoje žemėje. |
| 23. | Išgirskite mano balsą, klausykite ir supraskite mano kalbą. |
| 24. | Argi artojas kas dieną aria ir akėja, ruošdamas dirvą sėjai? |
| 25. | Argi, sulyginęs žemės paviršių, jis nesėja krapų, kmynų, miežių ir rugių? |
| 26. | Dievas pamokė jį, kad išmanytų. |
| 27. | Juk krapų ir kmynų niekas nekulia velenais. Krapus iškulia lazda ir kmynus lazdele. |
| 28. | Javus duonai reikia sumalti, todėl ant jų nevažinėja velenais visą laiką ir nemindo gyvulių kanopomis. |
| 29. | Taip patvarkė kareivijų Viešpats; Jo patarimas yra nuostabus ir išmintis didinga. |
| ← Isaiah (28/66) → |