| ← Isaiah (26/66) → |
| 1. | Tuomet Judo šalyje giedos šią giesmę: "Mūsų miestas yra tvirtas; Jis suteiks išgelbėjimą už jo sienų ir pylimų. |
| 2. | Atkelkite vartus ir teįeina teisioji tauta, kuri saugo tiesą. |
| 3. | Tu suteiksi tobulą ramybę tiems, kurie pasitiki Tavimi. |
| 4. | Pasitikėkite Viešpačiu visados, nes Viešpats Jahvė yra amžina stiprybė. |
| 5. | Jis pažemina išpuikusius išdidaus miesto gyventojus. Jis pažemina juos iki žemės, dulkėmis paversdamas miestą. |
| 6. | Mindžioja jį beturčių kojos, vargšų žingsniai". |
| 7. | Teisiojo kelias yra tiesus, Tu jo taką išlygini. |
| 8. | Tavo teismų kelyje, Viešpatie, mes laukėme; mūsų sielos atsimena Tavo vardą ir ilgisi Tavęs. |
| 9. | Mano siela naktį ilgisi Tavęs, mano dvasia ieško Tavęs. Kai Tavo teismai pasireiškia žemėje, pasaulio gyventojai pasimoko teisumo. |
| 10. | Jei nedorėlio bus pasigailėta, jis nepasimokys teisumo; teisiųjų šalyje jis darys pikta ir nekreips dėmesio į Viešpaties didybę. |
| 11. | Viešpatie, Tavo ranka yra pakelta, bet jie nemato jos. Tavo uolumą dėl tautos jie tepamato ir tesusigėsta. Ugnis tesunaikina Tavo priešus. |
| 12. | Viešpatie, Tu suteiksi mums ramybės, nes Tu juk viską padarei dėl mūsų. |
| 13. | Viešpatie, mūsų Dieve, kiti valdovai viešpatavo mums, bet mes tik Tavo vardą pripažįstame ir Jį garbiname. |
| 14. | Jie mirė ir nebeatgis, jie yra šešėliai ir nebeatsikels; Tu aplankei juos ir sunaikinai, jų atminimą išdildei. |
| 15. | Viešpatie, tu padidinai tautą; šlovė Tau už tai; Tu išplėtei krašto sienas. |
| 16. | Viešpatie, jie ieškojo Tavęs nelaimės metu; jie meldėsi, kai juos baudei. |
| 17. | Kai gimdyvės laikas priartėja, ji šaukia iš skausmo. Viešpatie, tokie mes esame Tavo akivaizdoje. |
| 18. | Mes lyg gimdančios kentėjome, bet pagimdėme tik vėją. Mes neatnešėme kraštui išlaisvinimo ir pasaulio gyventojai nekrito. |
| 19. | Tavo mirusieji bus gyvi, jų kūnai kelsis kartu su mano. Dulkėse esantieji, pabuskite ir giedokite. Kaip rasa gaivina augalus, taip Viešpats prikels mirusiuosius. |
| 20. | Mano tauta, eik, įeik į savo kambarius; pasislėpk valandėlę, kol praeis Jo rūstybė. |
| 21. | Viešpats ateina iš savo buveinės bausti žemės gyventojų už jų nusikaltimus. Žemė atidengs ant jos pralietą kraują ir nebeslėps nužudytųjų. |
| ← Isaiah (26/66) → |