| ← Isaiah (24/66) → |
| 1. | Štai Viešpats daro žemę tuščią lyg dykumą, pakeičia jos paviršių, išsklaido jos gyventojus. |
| 2. | Taip bus ir tautai, ir kunigui; ir vergui, ir šeimininkui; ir tarnaitei, ir jos šeimininkei; ir perkančiam, ir parduodančiam; ir skolininkui, ir skolintojui. |
| 3. | Kraštas bus nušluotas ir nualintas, nes taip Viešpats patvarkė. |
| 4. | Žemė liūdi ir nyksta, pasaulis visiškai sumenkėjo ir nyksta; žemės išdidieji nusilpsta. |
| 5. | Žemė suteršta jos gyventojų, nes jie nesilaikė įstatymų, iškreipė teisingumą ir sulaužė amžinąją sandorą. |
| 6. | Todėl prakeikimas ryja žemę ir naikina jos gyventojus, todėl žemės gyventojai sudeginti ir žmonių mažai belikę. |
| 7. | Vynas gedi, vynuogės nyksta, visi, kieno buvo linksmos širdys, dūsauja. |
| 8. | Linksmybės su būgneliais liovėsi, linksmųjų triukšmas pasibaigė, švelnūs arfos garsai nutilo. |
| 9. | Nebeskamba vyną geriančiųjų dainos, stiprus gėrimas apkarto jo gėrėjams. |
| 10. | Tuštybės miestas bus sugriautas, namai užrakinti, niekas durų nebevarstys. |
| 11. | Verkia dėl vyno gatvėse; išnyko įvairios linksmybės, džiaugsmas žemėje dingo. |
| 12. | Miestas ištuštėjo, vartai guli griuvėsiuose. |
| 13. | Visas kraštas bus kaip alyvmedis po vaisių nurinkimo, kaip vynuogynas po vynuogių nurinkimo. |
| 14. | Jie pakels balsus, giedos apie Viešpaties didybę vakaruose, |
| 15. | šlovins Viešpatį rytuose ir jūros pakraščiuose Izraelio Dievo vardą. |
| 16. | Nuo žemės pakraščių girdime giedant: "Šlovė Teisiajam". Bet aš sakau: "Vargas man, aš nebepakelsiu! Išdavikai be sąžinėsapgaudinėja, suvedžioja". |
| 17. | Siaubas, duobė ir žabangai tau, žemės gyventojau! |
| 18. | Kas bėgs nuo siaubo garso, įkris į duobę; išlipęs iš duobės, pateks į žabangus; debesys atsivėrę, žemės pamatai dreba. |
| 19. | Žemė draskyte draskoma, trinte trinama, kratyte kratoma. |
| 20. | Žemė svyruote svyruos kaip girtas, siūbuos kaip palapinė. Ją slėgs jos nusikaltimas, ji grius ir nebeatsikels. |
| 21. | Tą dieną Viešpats baus dangaus kareiviją aukštybėse ir žemės karalius žemėje. |
| 22. | Jie bus surinkti kaip belaisviai į duobę ir užrakinti; po daugelio dienų jie bus aplankyti. |
| 23. | Mėnulis paraus ir saulė susigės, nes kareivijų Viešpats šlovingai viešpataus Siono kalne, Jeruzalėje ir savo vyresniųjų akivaizdoje. |
| ← Isaiah (24/66) → |