← Isaiah (19/66) → |
1. | Pranašavimas apie Egiptą. Štai Viešpats ateina į Egiptą ant lengvo debesies. Egipto stabai dreba Jo akivaizdoje, ir egiptiečių širdys tirpsta juose. |
2. | "Aš sukurstysiu egiptiečius prieš egiptiečius, brolis kovos prieš brolį, draugas prieš draugą, miestas prieš miestą ir karalystė prieš karalystę. |
3. | Egiptiečiai gyvens sąmyšyje, ir Aš paversiu niekais jų planus. Jie klaus savo stabų ir burtininkų, mirusiųjų dvasių iššaukėjų ir žynių. |
4. | Aš atiduosiu egiptiečius į žiauraus valdovo rankas; nuožmus karalius juos valdys",sako Viešpats, kareivijų Dievas. |
5. | Jūros vanduo nuseks, ir upė išdžius. |
6. | Upės ir kanalai dvoks, nendrės ir meldai suvys. |
7. | Papirusai upės pakrantėse ir pasėliai prie upės išdžius, sunyks ir nieko nebeliks. |
8. | Žvejai liūdės ir dejuos visi, kurie meta meškeres į upę ir kurie vandenyje tiesia tinklus. |
9. | Linų apdirbėjai ir verpėjos bei audėjos neteks vilties. |
10. | Visų, kurie laiko tvenkinius žuvims, planai sužlugs. |
11. | Coano kunigaikščiai yra kvaili. Faraono išmintingieji patarėjai duos kvailus patarimus. Kaip galite sakyti faraonui: "Aš esu išminčiaus sūnus, karalių palikuonis?" |
12. | Kur tavo išminčiai? Jie tepraneša ir tepaskelbia, ką kareivijų Viešpats nusprendė dėl Egipto. |
13. | Coano kunigaikščiai taps kvaili, Nofo kunigaikščiai klys. Giminių vadai suklaidins Egiptą. |
14. | Viešpats pasiuntė jiems svaigulio dvasią, kuri klaidina egiptiečius visuose jų darbuose; jie kaip girtas žmogus, svyrinėjantis savo vėmaluose. |
15. | Jokio darbo Egipte negalės daryti nei galva, nei uodega, nei palmė, nei nendrė. |
16. | Tą dieną egiptiečiai bus lyg moteris: jie drebės ir išsigąs kareivijų Viešpaties rankos, kurią Jis pakels prieš Egiptą. |
17. | Judo žemė bus siaubas Egiptui. Kiekvienas išsigąs, vos jį paminėjęs, dėl to, ką Viešpats nusprendė dėl Egipto. |
18. | Tada Egipto šalyje bus penki miestai, kurie kalbės Kanaano kalba ir prisieks kareivijų Viešpačiui. Vienas bus vadinamas Saulės miestu. |
19. | Egipto žemės viduryje stovės aukuras Viešpačiui, o krašto pasienyjepaminklas Jam. |
20. | Tai bus ženklas ir liudijimas apie Viešpatį Egipto krašte, nes jie šauksis Viešpaties pavojui iškilus. Jis siųs jiems gelbėtoją, kuris kovos ir išlaisvins juos. |
21. | Viešpats apsireikš egiptiečiams, ir tą dieną egiptiečiai pažins Viešpatį. Jie aukos Jam deginamąsias ir duonos aukas, duos įžadus Viešpačiui ir laikysis jų. |
22. | Viešpats užgaus Egiptą ir išgydys. Jie gręšis į Viešpatį. Jis leisis permaldaujamas ir pagydys juos. |
23. | Tuomet bus vieškelis iš Egipto į Asiriją. Asirai keliaus į Egiptą ir egiptiečiai į Asiriją. Asirai ir egiptiečiai drauge tarnaus Viešpačiui. |
24. | Izraelis bus trečias su Egiptu ir Asirijapalaiminimas krašto viduryje. |
25. | Juos kareivijų Viešpats laimins, sakydamas: "Tebūna palaimintas Egiptas, mano tauta, ir Asirija, mano rankų darbas, ir Izraelis, mano paveldas". |
← Isaiah (19/66) → |