| ← Isaiah (10/66) → |
| 1. | Vargas tiems, kurie leidžia neteisingus įstatymus ir užrašo neteisėtus sprendimus, |
| 2. | kad pašalintų beturtį iš teismo ir paniekintų mano tautos vargšų teises, kad našlės taptų jų grobiu ir galėtų apiplėšti našlaičius. |
| 3. | Ką jūs darysite aplankymo dieną, kai nelaimės jus užklups? Pas ką bėgsite ieškoti pagalbos, kur paliksite savo turtus? |
| 4. | Be manęs jie pateks į nelaisvę, žus nuo kardo. Dėl viso to Jo rūstybė dar neatsileido, Jo ranka dar pakelta. |
| 5. | Vargas Asirijai, mano rūstybės rykštei ir lazdai. |
| 6. | Aš ją pasiųsiu prieš veidmainių tautą, prieš savo rūstybės žmones ją nukreipsiu, įsakysiu plėšti, grobti ir mindyti ją kaip gatvių purvą. |
| 7. | Bet ji ne taip galvoja: ji svajoja sunaikinti daug tautų. |
| 8. | Ji sako: "Ar mano valdovai nėra karaliai? |
| 9. | Ar Kalnė ne kaip Karkemišas? Ar Hamatas ne kaip Arpadas? Ar Samarija ne kaip Damaskas? |
| 10. | Ar mano ranka nepasiekė stabmeldžių karalysčių, kurių stabų buvo daugiau negu Jeruzalėje ir Samarijoje? |
| 11. | Argi negaliu padaryti Jeruzalei ir jos stabams, kaip padariau Samarijai ir jos stabams?" |
| 12. | Todėl, kai Viešpats užbaigs savo darbą Siono kalne ir Jeruzalėje, Jis nubaus pasipūtusį Asirijos karalių, jo išdidžiai pakeltas akis. |
| 13. | Nes jis sako: "Aš tai padariau savo galia, savo išmintimi tai pasiekiau. Aš panaikinau tautų ribas, išplėšiau jų turtus, kaip karžygys pažeminau jų gyventojus. |
| 14. | Mano ranka surado tautų turtus kaip lizdus, kaip surenka paliktus kiaušinius, taip surinkau visą žemę. Nė vienas nepajudino sparno, nepravėrė snapo ir nesučirškė". |
| 15. | Ar kirvis giriasi prieš tą, kuris juo kerta? Ar pjūklas didžiuojasi prieš tą, kuris jį traukia? Ar lazda pakyla prieš tą, kas nėra medis? Ar rykštė plaka tą, kuris ją laiko? |
| 16. | Viešpats, kareivijų Dievas, užleis sunkias ligas ant jo riebiųjų ir jo garbę sunaikins lyg ugnimi. |
| 17. | Izraelio Šviesa taps ugnimi, jo Šventasisliepsna. Per vieną dieną Jis sudegins ir sunaikins usnis ir erškėčius. |
| 18. | Jis sunaikins jo miško garbę ir sodo sielą bei kūną. Jie sunyks kaip sunkiai sergantis ligonis. |
| 19. | Jo miško medžių taip maža beliks, kad vaikas galės juos suskaičiuoti. |
| 20. | Tuomet Izraelio ir Jokūbo namų likutis nebesirems juos nugalėjusiais, bet tiesoje vilsis Viešpačiu, Izraelio Šventuoju. |
| 21. | Jokūbo likutis sugrįš prie galingojo Dievo. |
| 22. | Izraeli, jei tavo tauta ir būtų gausi kaip pajūrio smiltys, tik likutis sugrįš. Sunaikinimas numatytas ir pelnytai užplūs. |
| 23. | Viešpats, kareivijų Dievas, įvykdys numatytą sunaikinimą visoje žemėje. |
| 24. | Todėl Viešpats, kareivijų Dievas, taip sako: "Mano tauta, gyvenanti Sione, neišsigąsk asirų, kai jie plaks tave rykštėmis ir muš lazdomis kaip egiptiečiai. |
| 25. | Nes dar trumpa valandėlė, ir mano rūstybė bei pyktis pasibaigs jų sunaikinimu". |
| 26. | Tada kareivijų Viešpats pakels prieš juos rimbą ir smogs jiems, kaip smogė Midjanui prie Orebo uolos. Jis išties savo lazdą virš jūros, kaip tai padarė Egipte. |
| 27. | Tą dieną jų našta bus pašalinta nuo tavo pečių ir jungas nuo tavo kaklo, ir patepimas sudaužys jungą. |
| 28. | Jie pakilo iš Rimono, atžygiavo į Ajatą pro Migroną ir paliko atsargas Michmaše. |
| 29. | Jie perėjo tarpeklį, Geboje nakvojo. Rama dreba, Sauliaus Gibėja išbėgiojo. |
| 30. | Šauk balsiai, Galimų dukra! Teišgirsta tave Laišoje, vargšas Anatote. |
| 31. | Madmena ištuštėjo, Gebimų gyventojai ieško išsigelbėjimo. |
| 32. | Dar šiandien jie pasieks Nobą, pakels grasinantį kumštį prieš Siono dukterį, prieš Jeruzalės aukštumą. |
| 33. | Štai Viešpats, kareivijų Dievas, nulauš su triukšmu šakas, aukštai iškilusius nukirs, aukštieji bus pažeminti, |
| 34. | miško tankumynus iškapos kirviu, Libanas kris nuo Galingojo. |
| ← Isaiah (10/66) → |