| ← Hebrews (7/13) → |
| 1. | Tasai Melchizedekas, Salemo karalius, aukščiausiojo Dievo kunigas, sutiko Abraomą, kai jis grįžo, sumušęs karalius, ir palaimino jį. |
| 2. | Abraomas atidavė jam nuo visko dešimtinę. Išvertus jo vardą, jis pirmiausia teisumo karalius, paskui Salemo, arba ramybės, karalius, |
| 3. | be tėvo, be motinos, be kilmės sąrašo, neturintis nei dienų pradžios, nei gyvenimo pabaigos, panašus į Dievo Sūnų. Jis lieka kunigas visam laikui. |
| 4. | Pažvelkite, koks didis tas, kuriam ir patriarchas Abraomas davė dešimtinę nuo karo grobio! |
| 5. | Beje, ir Levio sūnūs, kurie gauna kunigystę, pagal įstatymą turi įsakymą imti dešimtines iš žmonių, tai yra imti iš savo brolių, nors ir jie kilę iš Abraomo strėnų. |
| 6. | O tas, kuris nėra kilęs iš jų, ėmė dešimtinę iš Abraomo ir palaimino tą, kuris turėjo pažadus. |
| 7. | Be jokių abejonių, visada žemesnį laimina aukštesnis. |
| 8. | Čia dešimtines ima mirtingi žmonės, o tenaitas, apie kurį paliudyta, jog jis gyvena. |
| 9. | Ir, taip sakant, per Abraomą ir Levis mokėjo dešimtines, pats būdamas dešimtinių ėmėjas. |
| 10. | Žinoma, jis dar tebebuvo strėnose tėvo, kai šį pasitiko Melchizedekas. |
| 11. | Jeigu tobulumas būtų buvęs pasiekiamas levitų kunigystės dėka,o tauta jos pagrindu buvo gavusi įstatymą,tai kam dar būtų reikėję iškilti kitam kunigui Melchizedeko būdu ir nesivadinti kunigu Aarono būdu? |
| 12. | Juk, besikeičiant kunigystei, keičiasi ir įstatymas. |
| 13. | O tas, apie kurį tai sakoma, priklausė kitai giminei, iš kurios niekas netarnavo aukurui. |
| 14. | Juk aišku, kad mūsų Viešpats kilo iš Judo giminės, apie kurią Mozė nieko nėra kalbėjęs dėl kunigystės. |
| 15. | Tai dar labiau paaiškėja, kai iškyla kitas kunigas, panašus į Melchizedeką, |
| 16. | tapęs kunigu ne kūniško įstatymo įsakymu, bet nesibaigiančio gyvenimo jėga. |
| 17. | Juk Jis liudija: "Tu esi kunigas per amžius Melchizedeko būdu". |
| 18. | Šitaip atšaukiamas ankstyvesnis įsakymas dėl savo silpnumo ir bergždumo, |
| 19. | įstatymas juk nieko nepadarė tobulo,ir įvedama tvirtesnė viltis, kuria priartėjame prie Dievo. |
| 20. | Juo labiau, kad tai neįvyko be priesaikos, |
| 21. | mat anie tapdavo kunigais be priesaikos, o šis su priesaika To, kuris Jam pasakė: "Viešpats prisiekė, ir Jis nesigailės: 'Tu esi kunigas per amžius Melchizedeko būdu' ". |
| 22. | Taigi Jėzus yra tapęs geresnės Sandoros garantu. |
| 23. | Anų kunigų buvo daug, nes mirtis jiems sukliudydavo ilgiau pasilikti. |
| 24. | O kadangi šis išlieka per amžius, Jis turi neatšaukiamą kunigystę. |
| 25. | Todėl Jis ir gali visada išgelbėti tuos, kurie per Jį eina prie Dievo, nes Jis amžinai gyvas, kad juos užtartų. |
| 26. | Mums ir priderėjo turėti tokį vyriausiąjį Kunigą: šventą, nekaltą, tyrą, atskirtą nuo nusidėjėlių ir išaukštintą virš dangų. |
| 27. | Jam nereikia, kaip tiems vyriausiesiems kunigams, kasdien atnašauti aukas pirma už savo nuodėmes, paskui už tautos, nes Jis tai atliko vieną kartą visiems laikams, paaukodamas pats save. |
| 28. | Įstatymas skiria vyriausiaisiais kunigais žmones su silpnybėmis, o priesaikos žodis, duotas po įstatymo, paskyrė amžiams ištobulintą Sūnų. |
| ← Hebrews (7/13) → |