| Hebrews (1/13) → |
| 1. | Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra kalbėjęs tėvams per pranašus, |
| 2. | o šiomis paskutinėmis dienomis prakalbo mums per Sūnų, kurį paskyrė visa ko paveldėtoju ir per kurį sutvėrė pasaulius. |
| 3. | Jis, Dievo šlovės spindesys ir Jo esybės tikslus atvaizdas, viską laikantis savo jėgos žodžiu, pats nuplovęs mūsų nuodėmes, atsisėdo Didybės dešinėje aukštybėse, |
| 4. | tapdamas tiek pranašesnis už angelus, kiek prakilnesnį už juos paveldėjo vardą. |
| 5. | Kuriam gi angelų kada nors Jis yra pasakęs: "Tu esi mano Sūnus, šiandien pagimdžiau Tave"?! Ir vėl: "Aš Jam būsiu Tėvas, o Jis bus man Sūnus". |
| 6. | Ir vėl, įvesdamas Pirmagimį į pasaulį, Jis sako: "Tepagarbina Jį visi Dievo angelai". |
| 7. | O apie angelus sako: "Jis daro savo angelus vėjais ir savo tarnusugnies liepsnomis". |
| 8. | O Sūnui: "Tavo sostas, Dieve, amžių amžiams, ir teisingumo skeptras yra tavo karalystės skeptras. |
| 9. | Tu pamilai teisumą ir nekentei nedorybės, todėl patepė Tave Dievas, Tavo Dievas, džiaugsmo aliejumi gausiau negu Tavo bičiulius". |
| 10. | Ir: "Iš pradžių Tu, Viešpatie, padėjai pamatus žemei, ir dangūs Tavo rankų darbas. |
| 11. | Jie pražus, o Tu pasiliksi, jie visi sudils lyg drabužis, |
| 12. | ir kaip apsiaustą Tu juos suvyniosi, ir jie bus pakeisti. Bet Tu esi tas pats, ir Tavo metai nesibaigs". |
| 13. | O kuriam iš angelų Jis yra kada sakęs: "Sėskis mano dešinėje, kol Aš patiesiu Tavo priešus, kaip pakojį po Tavo kojomis"? |
| 14. | Argi jie visi nėra tarnaujančios dvasios, išsiųstos tarnauti tiems, kurie paveldės išgelbėjimą? |
| Hebrews (1/13) → |