| ← Genesis (49/50) → |
| 1. | Jokūbas, pasišaukęs savo sūnus, kalbėjo: "Susirinkite! Paskelbsiu jums, kas įvyks su jumis ateityje. |
| 2. | Susirinkite ir klausykite, Jokūbo sūnūs! Pasiklausykite Izraelio, savo tėvo! |
| 3. | Rubenai, tu esi mano pirmagimis, mano tvirtybė, mano pajėgumo pradžia, pirmas orumu ir galybe. |
| 4. | Neramus kaip vanduo! Tu neįsigalėsi, nes įlipai į savo tėvo lovą ir atsiguldamas sutepei mano patalą. |
| 5. | Simeonas ir Levisbroliai; smurto įrankiai jų namuose. |
| 6. | Mano siela, neik į jų pasitarimus, nesijunk į jų būrį, mano garbe. Užsirūstinę jie nužudė žmogų ir savivaliaudami sužalojo jaučius. |
| 7. | Prakeiktas tebūna jų nuožmus įtūžimas ir žiaurus pyktis! Aš juos padalinsiu Jokūbe ir išsklaidysiu Izraelyje. |
| 8. | Judai, tu susilauksi savo brolių pagarbos, tavo ranka bus ant tavo priešų sprando; tavo tėvo vaikai nusilenks prieš tave. |
| 9. | Judasjaunas liūtas. Mano sūnus, kyląs nuo grobio. Jis sustojo, atsigulė kaip liūtas ar kaip liūtė. Kas jį prikels! |
| 10. | Iš Judo nebus atimtas skeptras nė valdžia iš jo palikuonių, kol ateis siųstasis, kuriam paklus tautos. |
| 11. | Jis riša prie vynmedžio savo asilaitį ir prie geriausio vynmedžio savo asilės jauniklį; jis plauna vyne savo drabužį ir vynuogių sultyseapsiaustą. |
| 12. | Jo akys spindės nuo vyno ir dantys bus balti nuo pieno. |
| 13. | Zabulonas gyvens prie jūros kranto, kur priplaukia laivai; jo žemių ribos sieks Sidoną. |
| 14. | Isacharas yra stiprus asilas, gulįs tarp dviejų nešulių. |
| 15. | Matydamas, kad poilsis geras ir šalis tokia miela, jis palenkė savo petį, kad neštų, ir tapo samdomu bernu. |
| 16. | Danas teis savo tautą, kaip viena iš Izraelio giminių. |
| 17. | Danas bus gyvatė šalia kelio, angis ant tako, gelianti žirgui į kulnis taip, kad jo raitelis nuvirstų atbulas. |
| 18. | Viešpatie, aš laukiu Tavo išgelbėjimo! |
| 19. | Gadas bus užpultas priešų, bet jis vysis juos įkandin, lips jiems ant kulnų. |
| 20. | Ašero duona bus soti; jis tieks maistą net karaliams. |
| 21. | Neftalislaisvas briedis, jis gražbylys. |
| 22. | Juozapasjaunas vaismedis prie versmės, jo šakos nusvirusios per mūrą. |
| 23. | Šauliai erzino jį, šaudė ir nekentė jo. |
| 24. | Jo lankas pasiliko stiprus ir jo rankas sustiprino Jokūbo galingojo Dievo rankos. Iš ten ganytojas ir Izraelio uola. |
| 25. | Tavo tėvo Dievas padės tau, Visagalis laimins tave dangaus palaiminimais iš aukštybių, gelmių palaiminimais, esančiais žemai, krūtų ir įsčių palaiminimais. |
| 26. | Tavo tėvo palaiminimai pranoko mano protėvių palaiminimus iki amžinųjų kalvų tolimiausių ribų; jie bus ant Juozapo galvos ir ant galvos vainiko to, kuris buvo atskirtas nuo savo brolių. |
| 27. | Benjaminasplėšrus vilkas; rytą jis draskys grobį, o vakare padalins jį". |
| 28. | Tai yra dvylika Izraelio giminių, ir tai jiems kalbėjo tėvas, ir palaimino juos. Kiekvieną palaimino atskiru palaiminimu. |
| 29. | Po to jis jiems tarė: "Aš susijungsiu su savo tauta. Palaidokite mane prie mano tėvų oloje, kuri yra hetito Efrono lauke, |
| 30. | Machpelos lauko oloje, ties Mamre, Kanaano šalyje. Tą lauką Abraomas nupirko iš hetito Efrono nuosavoms kapinėms. |
| 31. | Ten palaidotas Abraomas ir jo žmona Sara, Izaokas ir jo žmona Rebeka, ten aš palaidojau ir Lėją. |
| 32. | Tai laukas ir ola, kurie buvo nupirkti iš Heto vaikų". |
| 33. | Jokūbas, baigęs duoti nurodymus savo sūnums, įkėlė kojas į lovą, atidavė dvasią ir susijungė su savo tauta. |
| ← Genesis (49/50) → |