| ← Genesis (29/50) → |
| 1. | Jokūbas keliaudamas atėjo į rytų šalį. |
| 2. | Jis pamatė šulinį ir prie jo sugulusias tris avių bandas; iš to šulinio girdydavo bandas. Ant šulinio angos buvo užristas didelis akmuo. |
| 3. | Suvarius visas bandas, atrisdavo tą akmenį nuo šulinio angos ir pagirdydavo avis, po to vėl užrisdavo tą akmenį. |
| 4. | Jokūbas klausė: "Broliai, iš kur jūs esate?" Tie atsakė: "Iš Charano". |
| 5. | Jis vėl klausė: "Ar pažįstate Labaną, Nahoro sūnų?" Jie atsakė: "Pažįstame". |
| 6. | Jis klausė: "Kaip jam sekasi?" Tie atsakė: "Gerai. Štai jo duktė Rachelė ateina su avimis!" |
| 7. | Jokūbas tarė: "Dar anksti, ne laikas suvaryti gyvulius. Pagirdykite avis ir ganykite!" |
| 8. | Bet jie atsakė: "Negalime, kol suvarys visas bandas ir nuris tą akmenį nuo šulinio angos. Tik tada pagirdysime avis". |
| 9. | Jam bekalbant su jais, Rachelė atėjo su savo tėvo avimis, kurias ji ganė. |
| 10. | Jokūbas, pamatęs Rachelę, savo dėdės Labano dukterį, ir savo dėdės Labano avis, priėjęs nurito akmenį nuo šulinio angos ir pagirdė savo motinos brolio Labano avis. |
| 11. | Po to Jokūbas pabučiavo Rachelę ir balsu pravirko. |
| 12. | Jokūbas pasisakė jai esąs jos tėvo brolis, Rebekos sūnus. Ta nubėgusi pranešė tėvui. |
| 13. | Labanas, išgirdęs žinią apie savo sesers sūnų Jokūbą, atbėgo jo pasitikti; jį apkabinęs ir pabučiavęs, nusivedė į savo namus, o tas viską išsipasakojo Labanui. |
| 14. | Labanas jam tarė: "Tikrai tu esi mano kūnas ir mano kaulas!" Jis gyveno pas jį visą mėnesį. |
| 15. | Ir Labanas tarė Jokūbui: "Ar dėl to, kad esi mano brolis, turėtum man veltui tarnauti? Pasakyk, kuo tau atlyginti?" |
| 16. | Labanas turėjo dvi dukteris: vyresnioji vardu Lėja, o jaunesniojiRachelė. |
| 17. | Lėjos akys buvo silpnos, o Rachelė buvo gražaus veido ir dailios išvaizdos. |
| 18. | Jokūbas pamilo Rachelę ir pasakė: "Aš tau tarnausiu septynerius metus už jaunesniąją dukterį Rachelę". |
| 19. | Labanas atsakė: "Mieliau aš ją duosiu tau negu kitam. Lik pas mane!" |
| 20. | Jokūbas tarnavo už Rachelę septynerius metus. Kadangi jis mylėjo ją, jam tas laikas atrodė kaip kelios dienos. |
| 21. | Po to Jokūbas tarė Labanui: "Duok man mano žmoną, nes atėjo laikas, kad pas ją įeičiau!" |
| 22. | Labanas sukvietė visus tos vietovės žmones ir iškėlė puotą. |
| 23. | Vakare jis įvedė savo dukterį Lėją pas jį, ir jis įėjo pas ją. |
| 24. | Labanas davė Lėjai savo tarnaitę Zilpą. |
| 25. | Rytui išaušus, pasirodė, kad tai buvo Lėja. Tada jis tarė Labanui: "Ką man padarei! Ar ne už Rachelę tarnavau? Kam tad mane apgavai?" |
| 26. | Labanas atsakė: "Mūsų krašte taip nedaro, kad išleistų jaunesniąją anksčiau už vyresniąją. |
| 27. | Pabaik šią savaitę, po to duosiu tau Rachelę, už kurią tarnausi dar kitus septynerius metus!" |
| 28. | Jokūbas sutiko ir pabaigė tą savaitę. Tada Labanas davė jam savo dukterį Rachelę už žmoną. |
| 29. | Labanas davė savo dukteriai Rachelei tarnaitę Bilhą. |
| 30. | Jis įėjo ir pas Rachelę ir mylėjo ją labiau už Lėją; ir tarnavo dar kitus septynerius metus. |
| 31. | Viešpats matydamas, kad Jokūbas Lėjos nemylėjo, padarė ją vaisingą, o Rachelęnevaisingą. |
| 32. | Lėja pastojo ir pagimdė sūnų, kurį pavadino Rubenu, nes ji sakė: "Viešpats atsižvelgė į mano sielvartą; dabar mane mylės mano vyras". |
| 33. | Ji pagimdė kitą sūnų ir tarė: "Kadangi Viešpats išgirdo, kad manęs nemyli, Jis davė man dar ir šitą". Ji pavadino jį Simeonu. |
| 34. | Po to ji vėl pagimdė sūnų ir tarė: "Dabar mano vyras prisiriš prie manęs, nes aš jam pagimdžiau tris sūnus". Todėl ji pavadino jį Leviu. |
| 35. | Ji vėl pastojo ir pagimdė sūnų, ir tarė: "Dabar šlovinsiu Viešpatį". Todėl ji pavadino jį Judu. Po to ji liovėsi gimdžiusi. |
| ← Genesis (29/50) → |