| ← Genesis (13/50) → |
| 1. | Abromas su žmona ir viskuo, ką jis turėjo, išėjo iš Egipto į pietų šalį. Su jais iškeliavo ir Lotas. |
| 2. | Abromas buvo labai turtingas: turėjo daug gyvulių, sidabro ir aukso. |
| 3. | Jis keliavo atgal tuo pačiu keliu, kuriuo buvo atėjęs, Betelio link iki tos vietos, kur pradžioje tarp Betelio ir Ajo buvo pasistatęs palapinę, |
| 4. | iki tos vietos, kur buvo anksčiau pasidaręs aukurą. Čia Abromas šaukėsi Viešpaties vardo. |
| 5. | Lotas, kuris keliavo su Abromu, taip pat turėjo avių, galvijų ir palapinių. |
| 6. | Kraštas negalėjo sutalpinti jų ir išmaitinti jų gyvulių, nes jų bandos buvo per didelės. |
| 7. | Kilo vaidas tarp Abromo ir Loto piemenų. Tada tebegyveno tame krašte kanaaniečiai ir perizai. |
| 8. | Abromas tarė Lotui: "Tenebūna vaidų tarp manęs ir tavęs, tarp mano piemenų ir tavo piemenų, nes esame broliai! |
| 9. | Ar ne visa šalis tau atvira? Skirkis nuo manęs! Jei eisi į kairę, aš eisiu į dešinę, o jei tu eisi į dešinę, tai aš eisiu į kairę". |
| 10. | Lotas pakėlė akis ir pamatė, kad visa Jordano apylinkėprieš Viešpačiui sunaikinant Sodomą ir GomorąCoaro link buvo gerai drėkinama kaip Viešpaties sodas, kaip Egipto šalis. |
| 11. | Lotas pasirinko Jordano lygumą ir patraukė į rytus. Taip juodu išsiskyrė. |
| 12. | Abromas gyveno Kanaano šalyje, o Lotaslygumos miestuose: Sodomos link statėsi palapines. |
| 13. | Sodomos žmonės buvo nedori ir labai nusidėję Viešpačiui. |
| 14. | Viešpats tarė Abromui, kai Lotas nuo jo atsiskyrė: "Pakelk akis ir pažvelk iš vietos, kurioje esi, į šiaurę ir į pietus, į rytus ir į vakarus! |
| 15. | Visą žemę, kurią matai, duosiu tau ir tavo palikuonims visam laikui. |
| 16. | Padarysiu tavo palikuonių tiek daug, kiek dulkių ant žemės. Jei kas galėtų suskaičiuoti žemės dulkes, tai ir tavo palikuonis galėtų suskaičiuoti. |
| 17. | Kelkis, pereik žemę išilgai ir skersai, nes Aš tau ją duosiu!" |
| 18. | Abromas susivyniojo palapinę ir nuėjo iki Mamrės ąžuolų Hebrone. Ten jis pastatė Viešpačiui aukurą. |
| ← Genesis (13/50) → |