← Galatians (4/6) → |
1. | Dabar pasakysiu: kol paveldėtojas vaikas, jis nieku nesiskiria nuo vergo, nors yra visko šeimininkas; |
2. | jis esti globėjų ir prižiūrėtojų valdžioje iki tėvo nustatyto meto. |
3. | Taip buvo ir su mumis: kol buvome vaikai, turėjome vergauti pasaulio pradmenims. |
4. | Bet, atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui, |
5. | kad atpirktų esančius įstatymo valdžioje ir kad mes įgytume įsūnystę. |
6. | O kadangi esate sūnūs, Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: "Aba, Tėve!" |
7. | Taigi tu jau nebe vergas, bet sūnus; o jeigu sūnus, tai ir Dievo paveldėtojas per Kristų. |
8. | Kitados, dar nepažindami Dievo, jūs vergavote dievams, kurie iš tikro nėra dievai. |
9. | Bet dabar, pažinę Dievą arba, geriau sakant, Dievo pažinti, kaipgi galite grįžti prie menkų ir vargingų pradmenų, kuriems ir vėl norite vergauti?! |
10. | Jūs laikotės dienų, mėnesių, laikotarpių, metų. |
11. | Aš baiminuosi dėl jūsų, kad kartais nebūčiau veltui dirbęs jūsų labui. |
12. | Prašau jus, broliai, tapkite tokie kaip aš, nes ir aš tapau toks kaip jūs. Jūs visai neįžeidėte manęs. |
13. | Jūs žinote, kad jums pirmą kartą paskelbiau Evangeliją negaluodamas kūnu. |
14. | Ir jūs nepaniekinote ir nepasipiktinote mano kūne esančiu išbandymu, bet priėmėte mane kaip Dievo angelą, kaip patį Kristų Jėzų. |
15. | Koks tai buvo palaiminimas jums! Aš galiu paliudyti, kad įmanydami būtumėte išlupę savo akis ir atidavę man. |
16. | Nejaugi tapau jūsų priešu, kalbėdamas jums tiesą? |
17. | Jie uolūs ne jūsų labui, bet norėtų jus atskirti, kad būtumėte uolūs dėl jų. |
18. | Bet gerai visada būti uoliems dėl gero, o ne vien kai esu pas jus. |
19. | Mano vaikeliai, dėl jūsų aš vėl gimdymo skausmuose, kol jumyse išryškės Kristus! |
20. | Norėčiau dabar būti pas jus ir prabilti kitaip, nes nežinau, ką man su jumis daryti. |
21. | Pasakykite man jūs, norintieji būti įstatymo valdžioje, ar negirdite įstatymo? |
22. | Juk parašyta, kad Abraomas turėjo du sūnus: vieną iš vergės, o kitą iš laisvosios. |
23. | Vergės sūnus buvo gimęs pagal kūną, o laisvosiospagal pažadą. |
24. | Tai pasakyta perkeltine prasme: jostai dvi Sandoros. Viena nuo Sinajaus kalno, gimdanti vergystei,tai Hagara. |
25. | Hagara yra Sinajaus kalnas Arabijoje; ji atitinka dabartinę Jeruzalę, kuri vergauja su savo vaikais. |
26. | Bet aukštybių Jeruzalė laisva, ji yra visų mūsų motina, |
27. | nes parašyta: "Pralinksmėk, nevaisingoji, kuri negimdei! Šūkauk ir džiūgauk, nepažinusi kentėjimų! Nes apleistoji turi daug daugiau vaikų negu turinčioji vyrą". |
28. | Mes, broliai, esame pažado vaikai kaip Izaokas. |
29. | Bet kaip tada gimęs pagal kūną persekiojo gimusį pagal Dvasią, taip ir dabar. |
30. | O ką gi sako Raštas?"Išvaryk vergę ir jos sūnų, nes vergės sūnus negaus palikimo kartu su laisvosios sūnumi". |
31. | Taigi, broliai, mes nesame vergės vaikai, bet laisvosios. |
← Galatians (4/6) → |