| ← Ezekiel (24/48) → |
| 1. | Viešpats kalbėjo man devintaisiais metais, dešimto mėnesio dešimtą dieną: |
| 2. | "Žmogaus sūnau, užrašyk šios dienos vardą, nes Babilono karalius šiandien pradėjo Jeruzalės puolimą. |
| 3. | Sakyk maištingiems namams šį palyginimą: 'Taip sako Viešpats: 'Kaisk katilą su vandeniu! |
| 4. | Įdėk į jį geriausios mėsos gabalus: šlaunį, petį ir geriausius kaulus. |
| 5. | Mėsai paimk geriausią gyvulį iš bandos, po katilu prikrauk malkų, kad ir kaulai gerai išvirtų'. |
| 6. | Todėl taip sako Viešpats: 'Vargas krauju suteptam miestuiprisvilusiam katilui. Išimk iš jo gabalą po gabalo, nemesdamas burto. |
| 7. | Kraujas yra jo viduryje. Jis buvo pralietas ant plikos uolos, ne ant žemės, kur dulkės jį pridengtų. |
| 8. | Kad sukelčiau rūstybę ir įvykdyčiau kerštą, leidau Jeruzalei kraują pralieti ant plikos uolos, kad jis nebūtų pridengtas'. |
| 9. | Todėl taip sako Viešpats: 'Vargas krauju suteptam miestui. Aš sukrausiu jam didelį laužą. |
| 10. | Sukrauk malkas, užkurk ugnį, išvirk mėsą, įdėk prieskonių, kaulai tesudega. |
| 11. | Pastatyk tuščią katilą ant degančių žarijų. Teįkaista varis iki raudonumo, tada nešvarumas ir svilėsiai sudegs. |
| 12. | Jis nuvargino save melais, jo svilėsiai neatšoka nuo jo. Tesudega svilėsiai ugnyje. |
| 13. | Tavo susitepimas bjaurus. Aš norėjau nuvalyti tave, bet tu nesileidai nuvalomas, todėl liksi suteptas, kol mano įtūžis prieš tave nurims. |
| 14. | Aš, Viešpats, taip pasakiau, ir tai įvyks. Aš tai įvykdysiu ir nesigailėsiu. Teisiu tave pagal tavo kelius ir darbus,sako Viešpats Dievas' ". |
| 15. | Viešpats kalbėjo man: |
| 16. | "Žmogaus sūnau, staiga Aš atimsiu tavo akių pasigėrėjimą. Bet tu neraudok, neverk ir neliek ašarų. |
| 17. | Dūsauk tyliai, bet neapraudok mirusios. Apsirišk galvą raiščiu, apsiauk kurpėmis, neuždenk savo burnos ir nevalgyk gedinčiųjų maisto". |
| 18. | Rytą aš kalbėjau tautai, o vakare mirė mano žmona. Kitą rytą padariau, kaip man buvo liepta. |
| 19. | Žmonės klausė manęs: "Ar nepasakysi, ką reiškia mums tai, ką tu darai?" |
| 20. | Aš atsakiau jiems: "Viešpaties žodis atėjo man: |
| 21. | 'Sakyk Izraelio namams: 'Taip sako Viešpats Dievas: 'Aš suteršiu savo šventyklą, jūsų pasididžiavimą, akių pasigėrėjimą bei sielos ilgesį. Jūsų likę sūnūs bei dukterys bus išžudyti kardu. |
| 22. | Tada jūs darysite, kaip aš dariau: jūs neuždengsite savo burnos ir nevalgysite gedinčiųjų maisto. |
| 23. | Ant jūsų galvų bus raiščiai ir ant kojų kurpės, neraudosite ir neverksite, bet nyksite dėl savo nusikaltimų ir liūdėsite. |
| 24. | Ezechielis bus ženklas jums. Jūs darysite taip, kaip jis darė. Kai visa tai įvyks, jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats Dievas'. |
| 25. | Žmogaus sūnau, kai Aš atimsiu jiems jų pasididžiavimą, akių pasigėrėjimą ir sielos ilgesį, taip pat jų sūnus bei dukteris, |
| 26. | tą dieną ateis pabėgėlis pas tave ir praneš tai tau. |
| 27. | Tada tavo burna atsivers, tu kalbėsi ir nebūsi nebylys. Tu būsi jiems ženklas, ir jie žinos, kad Aš esu Viešpats' ". |
| ← Ezekiel (24/48) → |