| ← Ezekiel (21/48) → |
| 1. | Viešpats kalbėjo man: |
| 2. | "Žmogaus sūnau, žvelk į Jeruzalę, kalbėk prieš šventyklą ir pranašauk prieš Izraelį. |
| 3. | Sakyk Izraelio kraštui: 'Taip sako Viešpats Dievas: 'Aš esu prieš tave; ištraukęs kardą iš makšties, sunaikinsiu tavo teisiuosius ir nedorėlius. |
| 4. | Kadangi naikinsiu ir teisiuosius, ir nedorėlius, tai mano kardas siaus nuo pietų iki šiaurės. |
| 5. | Tada kiekvienas žinos, jog Aš, Viešpats, ištraukęs kardą iš makšties, jo nepadėsiu'. |
| 6. | Tu, žmogaus sūnau, dejuok ir dūsauk jų akivaizdoje, lyg būtum baisioje kančioje. |
| 7. | Kai jie tave klaus: 'Kodėl dūsauji?', atsakyk jiems: 'Dėl žinios, kuri ateina'. Širdys liūdės, rankos suglebs, drąsa išnyks, keliai drebės. Tai ateina ir įvyks,sako Viešpats Dievas". |
| 8. | Viešpats kalbėjo man: |
| 9. | "Žmogaus sūnau, pranašauk: 'Taip sako Viešpats: 'Kardas pagaląstas ir nušveistas. |
| 10. | Pagaląstas žudyti, nušveistas, kad blizgėtų kaip žaibas. Ar mes galime džiaugtis? Jis paniekina mano sūnaus skeptrą kaip paprastą lazdą. |
| 11. | Kardas nušveistas, pagaląstas ir įduotas į žudiko rankas'. |
| 12. | Žmogaus sūnau, šauk ir dejuok! Jis paruoštas mano tautai, visiems Izraelio kunigaikščiams. Siaubas dėl kardo apims tautą. Plok sau per šlaunis. |
| 13. | Tai išbandymas; kardas paniekins netgi skeptrą ir jo nebebus, sako Viešpats Dievas. |
| 14. | Žmogaus sūnau, pranašauk, suplok rankomis. Tegu trečią kartą kardas žudo du kartus daugiau; tai žudymo kardas, siekiąs visus. |
| 15. | Aš nukreipiau kardą į vartus, kad širdys išsigąstų ir kritusiųjų padaugėtų. Kardas nušveistas blizga, pagaląstas žudynėms. |
| 16. | Kirsk į dešinę ir į kairę, kur ašmenys pasiekia. |
| 17. | Aš rankomis suplosiu ir patenkinsiu savo rūstybę. Aš, Viešpats, tai pasakiau". |
| 18. | Viešpats kalbėjo man: |
| 19. | "Žmogaus sūnau, pažymėk du kelius, kuriais Babilono karaliaus kardas galėtų ateiti. Abu keliai prasidės viename krašte. Kelių išsišakojime pastatyk kelrodį. |
| 20. | Jis terodo kardui kelią į amonitų Rabą ir į Judo sutvirtintą miestą Jeruzalę. |
| 21. | Babilono karalius sustojo kryžkelėje, kelių išsišakojime, ir buria: maišo strėles, klausia stabų, apžiūri kepenis. |
| 22. | Į jo dešinę pateko Jeruzalės burtas, kad paskirtų karo vadus, duotų įsakymą žudynėms, sukeltų kovos šauksmą, statytų sienų griovimo įtaisus prie vartų, supiltų pylimą, statytų įtvirtinimus. |
| 23. | Jiems atrodys, jog tai apgaulingas burtas. Bet kadangi jie prisiekė, jis primins jiems nusikaltimus. |
| 24. | Todėl Viešpats Dievas taip sako: 'Jūs prisimenate savo kaltes ir jūsų darbai bei nuodėmės stovi jūsų akyse; jūs atsakysite už juos. |
| 25. | Susitepęs ir nedoras Izraelio kunigaikšti, tavo bausmės diena atėjo, nes tavo nedorybėms padarytas galas. |
| 26. | Nusiimk vainiką ir karaliaus karūną! Nebebus, kaip buvo. Pažemintasis bus paaukštintas, o aukštasispažemintas. |
| 27. | Griuvėsiais, griuvėsiais, griuvėsiais Aš jį paversiu! Jo nebebus, kol ateis turintis teisę valdyti. Jam pavesiu visa'. |
| 28. | Tu, žmogaus sūnau, pranašauk apie amonitus ir jų pasityčiojimą: 'Kardas pagaląstas ir nušveistas žudynėms. |
| 29. | Jūsų regėjimaiapgaulė, pranašavimaimelas. Bausmė jums ateis už jūsų kaltes. |
| 30. | Ar Aš paslėpsiu savo kardą? Aš tave teisiu krašte, kur gimei, iš kurio esi kilęs. |
| 31. | Aš išliesiu ant tavęs savo rūstybę, tu pajusi mano keršto liepsnas. Atiduosiu tave į žiaurių ir įgudusių žudyti žmonių rankas. |
| 32. | Tu būsi kuras liepsnoms, tavo kraujas liks ant žemės, visi užmirš tave. Aš, Viešpats, tai kalbėjau' ". |
| ← Ezekiel (21/48) → |