| ← Ezekiel (2/48) → |
| 1. | Jis kalbėjo: "Žmogaus sūnau, stokis, Aš kalbėsiu su tavimi". |
| 2. | Jam pradėjus kalbėti, dvasia pastatė mane ant kojų, ir aš klausiausi kalbančio. |
| 3. | Jis tarė: "Žmogaus sūnau, Aš siunčiu tave pas Izraelio žmones, pas maištingą tautą, kuri maištauja prieš mane. Jie ir jų tėvai priešinosi man iki šios dienos. |
| 4. | Žmonės, pas kuriuos siunčiu tave, yra įžūlūs ir nepalenkiamos širdies. Tu jiems sakyk: 'Taip sako Dievas'. |
| 5. | Ar jie klausys, ar neklausys, nes jie yra maištinga tauta, tačiau žinos, kad pranašas buvo tarp jų. |
| 6. | Tu, žmogaus sūnau, nebijok jų ir neišsigąsk jų kalbų. Nors tave supa dilgėlės ir erškėčiai, nors gyveni tarp skorpionų, nebijok jų žodžių ir neišsigąsk jų žvilgsnių, nes jie yra maištinga tauta. |
| 7. | Kalbėk jiems mano žodžius, nepaisydamas, ar jie klausys, ar neklausys jų. |
| 8. | Tu, žmogaus sūnau, klausyk, ką tau sakau, nebūk maištininkas kaip jie. Tu valgyk, ką tau duosiu". |
| 9. | Aš pažvelgiau ir pamačiau į mane ištiestą ranką. Ranka laikė knygos ritinį. |
| 10. | Jis išskleidė ritinį prieš mane. Jame buvo prirašyta abiejose pusėse: "Raudos, dejonės ir vargai". |
| ← Ezekiel (2/48) → |