| ← Ezekiel (16/48) → |
| 1. | Viešpats kalbėjo man: |
| 2. | "Žmogaus sūnau, paskelbk Jeruzalei jos bjaurystes |
| 3. | ir sakyk jai: 'Tavo kilmė ir giminė yra iš Kanaano krašto. Tavo tėvas buvo amoritas ir motina hetitė. |
| 4. | Kai tu gimei, tavo virkštelė nebuvo nupjauta, nebuvai nuplauta vandeniu nei ištrinta druska, nei vystyklais suvystyta. |
| 5. | Nė vienas nepažvelgė į tave su gailesčiu ir nepadėjo tau. Kai gimei, buvai išmesta laukan. |
| 6. | Aš ėjau pro šalį ir, matydamas tave begulinčią kraujyje, tariau: 'Gyvenk'. |
| 7. | Aš užauginau tave kaip lauko augalą. Tu užaugai, subrendai, tapai labai graži, iškilo krūtinė, užaugo plaukai, tačiau tu buvai plika ir nuoga. |
| 8. | Kai Aš eidamas pažiūrėjau į tave, buvo atėjęs tavo meilės laikas. Aš apdengiau tavo nuogumą savo apsiaustu, prisiekiau tau, padariau su tavimi sandorą, ir tu tapai mano. |
| 9. | Aš apiploviau tave vandeniu, nuploviau tavo kraują, patepiau aliejumi, |
| 10. | aprengiau margais drabužiais, apaviau brangiais odiniais sandalais, apgaubiau plona drobe, uždėjau šilkinį šydą |
| 11. | ir papuošiau papuošalais: ant rankų uždėjau apyrankes, ant kaklo grandinėlę, |
| 12. | į nosį įvėriau žiedą, į ausisauskarus ir ant galvos uždėjau puikų vainiką. |
| 13. | Tu pasipuošei auksu ir sidabru, plona drobe, šilkais ir margais audiniais; valgei kvietinius miltus, medų ir aliejų; buvai graži ir pasiekei karališką didybę. |
| 14. | Tavo garsas sklido tautose dėl tavo grožio, nes, pasipuošusi papuošalais, kuriuos tau daviau, pasiekei tobulą grožį,sako Viešpats Dievas. |
| 15. | Pasitikėdama savo grožiu, tu pradėjai paleistuvauti ir atsiduodavai kiekvienam praeiviui. |
| 16. | Savo margais drabužiais papuošei aukštumas ir paleistuvavai jose. Taip niekada nebuvo ir nebus. |
| 17. | Iš mano tau duotų aukso ir sidabro papuošalų pasidarei vyrų atvaizdus ir paleistuvavai su jais. |
| 18. | Tu savo margais audiniais apdengei juos ir mano aliejų bei smilkalus aukojai jiems. |
| 19. | Tau duotą maistą: kvietinius miltus, aliejų ir medųtu aukojai jiems, kaip malonų kvapą. |
| 20. | Net savo sūnus ir dukteris, kuriuos man pagimdei, aukojai jiems praryti. Ar dar neužteko tau paleistuvystės, |
| 21. | kad mano vaikus žudei ir aukojai jiems, leisdama per ugnį? |
| 22. | Taip elgdamasi ir paleistuvaudama, neatsiminei savo jaunystės dienų, kai plika ir nuoga gulėjai savo kraujyje. |
| 23. | Po visų tavo nedorybiųvargas, vargas tau,sako Viešpats, |
| 24. | tu pasistatei paleistuvystės namus ir įrengei aukštumas kiekvienoje gatvėje. |
| 25. | Kiekvienos gatvės pradžioje įsirengei aukštumas ir savo grožį apdrabstei purvais, atsiduodama kiekvienam praeiviui ir daugindama savo paleistuvystes. |
| 26. | Tu svetimavai su kaimynais, augalotais egiptiečiais, sukeldama mano pyktį. |
| 27. | Dabar Aš ištiesiau savo ranką virš tavęs ir atėmiau tavo dalį, ir atidaviau tave toms, kurios tavęs nekenčia, filistinų dukterims, kurios gėdijosi tavo gašlumo. |
| 28. | Tu ištvirkavai su asirais, nes buvai nepasotinama, bet ir su jais negalėjai pasitenkinti. |
| 29. | Tavo paleistuvystės padaugėjo nuo Kanaano krašto iki Chaldėjos, bet ir to tau dar neužteko. |
| 30. | Kokia nusilpusi tavo širdis,sako Viešpats Dievas,jei tu darei visa tai kaip begėdė paleistuvė. |
| 31. | Kiekvienoje gatvėje ir kiekvienoje aikštėje įrengei paleistuvystės namus ir aukštumas. Tu nebuvai paprasta paleistuvė, nes paniekinai užmokestį, |
| 32. | bet svetimautoja žmona, kuri savo vyro vieton priima svetimus. |
| 33. | Jie duoda dovanas paleistuvėms, bet tu pati davei dovanas savo meilužiams ir papirkdavai juos, kad jie ateitų pas tave. |
| 34. | Tavo ištvirkavimas buvo ne toks, koks kitų moterų. Ne paskui tave sekiojo, bet tu duodavai užmokestį, o pati nieko negaudavai. Tuo tu skyreisi iš kitų'. |
| 35. | Paleistuve, išgirsk Viešpaties žodį! |
| 36. | 'Kadangi tu atidengei savo gėdą, ištvirkaudama su meilužiais, su savo bjauriais stabais ir aukojai jiems savo vaikų kraują, |
| 37. | todėl Aš surinksiu visus tavo meilužius, kuriuos mylėjai, ir tuos, kurių nekentei. Aš juos surinksiu iš visur ir atidengsiu jiems visą tavo nuogumą. |
| 38. | Aš teisiu tave kaip svetimautoją ir žudytoją. Savo rūstybėje ir pavyde praliesiu tavo kraują |
| 39. | ir atiduosiu tave į jų rankas. Jie sugriaus tavo paleistuvystės namus ir sunaikins aukštumas. Jie nuplėš tau drabužius, atims papuošalus ir paliks tave pliką ir nuogą. |
| 40. | Susirinkę prieš tave, jie užmuš tave akmenimis, sukapos kardu, |
| 41. | sudegins tavo namus ir įvykdys teismo sprendimą daugelio moterų akivaizdoje. Taip padarysiu galą tavo paleistuvystei, ir tu nebedalysi daugiau dovanų. |
| 42. | Taip mano rūstybė prieš tave nurims ir pavydas liausis. Aš būsiu ramus ir nebepyksiu. |
| 43. | Tu neatsiminei savo jaunystės dienų, bet savo elgesiu supykdei mane, todėl visus tavo darbus suverčiau tau ant galvos. |
| 44. | Kiekvienas, kas vartoja patarles, sakys apie tave: 'Kokia motina, tokia ir duktė'. |
| 45. | Tu esi duktė savo motinos, kuri paliko savo vyrą ir vaikus; tu esi sesuo savo seserų, kurios paliko savo vyrus ir vaikus. Jūsų motina buvo hetitė ir tėvas amoritas. |
| 46. | Tavo vyresnioji sesuo yra Samarija su savo dukterimis, gyvenanti tavo kairėje. Tavo jaunesnioji sesuo, gyvenanti tavo dešinėje, yra Sodoma su savo dukterimis. |
| 47. | Tačiau tu nevaikščiojai jų keliais ir nesielgei pagal jų bjaurystes. To buvo per maža tau, todėl tu iškrypai dar daugiau visuose savo keliuose. |
| 48. | Kaip Aš gyvas,sako Viešpats Dievas,tavo sesuo Sodoma su savo dukterimis nesielgė taip, kaip tu ir tavo dukterys. |
| 49. | Tavo sesers Sodomos ir jos dukterų nusikaltimas buvo išdidumas, perteklius ir dykinėjimas; beturčiui ir vargšui jos nepadėjo. |
| 50. | Jos kėlėsi puikybėn ir darė bjaurystes mano akivaizdoje. Todėl Aš sunaikinau jas. |
| 51. | Samarija nepadarė nė pusės tavo nuodėmių. Tu ją pralenkei savo bjaurystėmis. Tavo seserys yra teisesnės už tave. |
| 52. | Tu, kuri smerkei savo seseris, kentėk gėdą dėl nuodėmių, kurias padarei, kurios bjauresnės už jų nuodėmes. Jos yra teisesnės už tave. Rausk ir kęsk savo gėdą, nes tu pateisinai savo seseris. |
| 53. | Kai Aš parvesiu Sodomos ir jos dukterų ištremtuosius, taip pat Samarijos ir jos dukterų ištremtuosius, parvesiu ir tavo ištremtuosius kartu su jais, |
| 54. | kad kęstum savo gėdą ir raustum dėl visko, ką darei, būdama joms paguoda. |
| 55. | Tavo seserys, Sodoma ir jos dukterys bei Samarija ir jos dukterys, sugrįš į savo senąją būklę, tada tu ir tavo dukterys sugrįšite į senąją savo būklę. |
| 56. | Savo sesers Sodomos vardo nė neminėdavai savo išdidumo metu, |
| 57. | kol atsidengė tavo nedorybės. Dabar tu esi pajuoka ir panieka Sirijos dukterims ir visiems aplinkui gyvenantiems bei filistinų dukterims. |
| 58. | Tu kentėjai už savo ištvirkavimą ir bjaurystes,sako Viešpats Dievas. |
| 59. | Aš pasielgsiu su tavimi taip, kaip tu pasielgei su manimi. Tu paniekinai priesaiką ir sulaužei sandorą. |
| 60. | Tačiau Aš atsiminsiu savo sandorą su tavimi, padarytą tavo jaunystės dienomis, ir sudarysiu su tavimi amžiną sandorą. |
| 61. | Tada atsiminusi savo kelius, tu gėdysies, kai priimsi savo seseris, vyresniąją ir jaunesniąją, kurias duosiu tau kaip dukteris, bet ne dėl tavo sandoros. |
| 62. | Aš įtvirtinsiu savo sandorą su tavimi ir tu žinosi, kad Aš esu Viešpats. |
| 63. | Tu atsiminsi, gėdysies ir neatversi burnos, kai tau atleisiu visa, ką darei',sako Viešpats Dievas". |
| ← Ezekiel (16/48) → |