← Ezekiel (14/48) → |
1. | Keli Izraelio vyresnieji atėjo pas mane ir atsisėdo priešais. |
2. | Viešpats kalbėjo man: |
3. | "Žmogaus sūnau, šitie vyrai pasistatė stabus savo širdyse ir tai, kas veda į nusikaltimą, yra prieš jų akis. Argi klausiamas turėčiau jiems atsakyti? |
4. | Todėl sakyk jiems: 'Taip sako Viešpats Dievas: 'Kiekvienam izraelitui, kuris pasistato stabus savo širdyje bei žiūri į tai, kas veda į nusikaltimą, ir ateina pas pranašą, Aš, Viešpats, atsakysiu pagal jo stabų daugybę. |
5. | Aš nutversiu Izraelio namus jų pačių širdyse, kadangi per savo stabus jie atsitraukė nuo manęs'. |
6. | Todėl sakyk izraelitams: 'Taip sako Viešpats Dievas: 'Atsiverskite nuo stabų ir nusigręžkite nuo visų savo bjaurysčių'. |
7. | Jei izraelitas ar ateivis, gyvenantis Izraelyje, kuris pasistatė stabus savo širdyje ir žiūri į tai, kas veda į nusikaltimą, ateis pas pranašą pasiklausti, tam Aš pats, Viešpats, atsakysiu. |
8. | Aš atsigręšiu prieš jį ir padarysiu jį ženklu bei patarle, išnaikindamas jį iš savo tautos. Tada jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats. |
9. | Jei pranašas leisis suklaidinamas ir duos atsakymą, tai Aš, Viešpats, būsiu suklaidinęs tą pranašą. Aš ištiesiu savo ranką prieš jį ir išnaikinsiu iš savo tautos Izraelio. |
10. | Jie abu atsakys už nusikaltimą; pranašo kaltė bus ta pati, kaip ir klausiančiojo, |
11. | kad izraelitai ateityje nebeatsitrauktų nuo manęs ir nebenusikalstų, bet būtų mano tauta ir Aš būčiau jų Dievas' ". |
12. | Viešpats kalbėjo man: |
13. | "Žmogaus sūnau, jei kuris kraštas nusikalstų ir sulaužytų ištikimybę man, Aš bausiu jį: atimsiu duonos ramstį, siųsiu badą kraštui ir išnaikinsiu žmones bei gyvulius. |
14. | Jei Nojus, Danielius ir Jobas būtų tarp jų, tai jie savo teisumu išgelbėtų tik savo gyvybes,sako Viešpats Dievas. |
15. | Jei atiduočiau kraštą laukiniams žvėrims ir jie kraštą paverstų dykyne, per kurią neina joks žmogus dėl žvėrių baimės, |
16. | ir jame būtų tie trys vyrai, kaip Aš gyvas,sako Viešpats,jie neišgelbėtų nei sūnų, nei dukterų, tik patys išsigelbėtų, o kraštas virstų dykyne. |
17. | Jei Aš atiduočiau kraštą kardui, sakydamas: 'Karde, eik per kraštą ir išnaikink žmones ir gyvulius', |
18. | ir jame būtų tie trys vyrai, kaip Aš gyvas,sako Viešpats,jie neišgelbėtų nei sūnų, nei dukterų, tik jie vieni būtų išgelbėti. |
19. | Arba jei siųsčiau kraštui marą ir išliečiau savo rūstybę, praliedamas kraują ir išnaikindamas žmones bei gyvulius, |
20. | ir jame būtų Nojus, Danielius ir Jobas, kaip Aš gyvas,sako Viešpats,jie savo teisumu neišgelbėtų nei sūnų, nei dukterų, tik savo gyvybes. |
21. | Tuo labiau, kai Aš, norėdamas Jeruzalėje išnaikinti žmones ir gyvulius, siųsiu savo keturias bausmes: kardą, badą, laukinius žvėris ir marą. |
22. | Tačiau mieste liks likutis, kuris bus išvestas su savo sūnumis ir dukterimis. Jiems atėjus pas jus, jūs matysite jų kelius bei darbus ir būsite paguosti dėl nelaimės, kurią siunčiau Jeruzalei. |
23. | Jie paguos jus, kai pamatysite jų kelius ir darbus, ir žinosite, kad visa, ką padariau Jeruzalei, nebuvo be priežasties,sako Viešpats Dievas". |
← Ezekiel (14/48) → |