| ← Exodus (7/40) → |
| 1. | Viešpats tarė Mozei: "Aš tave padariau dievu faraonui; tavo brolis Aaronas bus tavo pranašas. |
| 2. | Tu sakysi visa, ką tau įsakau, o tavo brolis Aaronas kalbės faraonui, kad jis išleistų izraelitus iš savo šalies. |
| 3. | Bet Aš užkietinsiu faraono širdį ir padarysiu daug ženklų bei stebuklų Egipto šalyje. |
| 4. | Tačiau faraonas jūsų neklausys, kad galėčiau uždėti savo ranką ant Egipto ir dideliais teismais išvesti savo pulkussavo tautą, Izraelio vaikusiš Egipto žemės. |
| 5. | Tada egiptiečiai žinos, kad Aš esu Viešpats, kai ištiesiu savo ranką virš Egipto ir išvesiu izraelitus iš jų žemės". |
| 6. | Mozė ir Aaronas padarė, kaip Viešpats jiems įsakė. |
| 7. | Mozė buvo aštuoniasdešimties metų, o Aaronas aštuoniasdešimt trejų metų amžiaus, kai jie kalbėjo faraonui. |
| 8. | Viešpats tarė Mozei ir Aaronui: |
| 9. | "Kai faraonas jums sakys: 'Padarykite stebuklą patvirtinimui', tai sakyk Aaronui: 'Imk lazdą ir mesk ją prieš faraoną!' Tada ji pavirs gyvate". |
| 10. | Mozė ir Aaronas atėjo pas faraoną ir padarė taip, kaip Viešpats įsakė: Aaronas metė savo lazdą prieš faraoną ir jo tarnus, ir ji pavirto gyvate. |
| 11. | Faraonas pasišaukė išminčių ir burtininkų. Ir tie Egipto žyniai savo kerais padarė tą patį: |
| 12. | kiekvienas jų numetė savo lazdą, ir jos pavirto gyvatėmis. Tačiau Aarono lazda prarijo jų lazdas. |
| 13. | Faraono širdis liko užkietėjusi, ir jis jų neklausė, kaip Viešpats ir buvo kalbėjęs. |
| 14. | Viešpats tarė Mozei: "Faraono širdis tebėra užkietėjusi, jis nesutinka išleisti tautos. |
| 15. | Rytoj anksti rytą nueik prie upės, kai faraonas eis prie vandens, ir lauk jo ten. Pasiimk tą lazdą, kuri buvo pavirtusi gyvate. |
| 16. | Jam atėjus, sakyk: 'Viešpats, hebrajų Dievas, mane siuntė pas tave, sakydamas: 'Išleisk mano tautą, kad ji man tarnautų dykumoje'. Tačiau tu ligi šiol nenorėjai klausyti. |
| 17. | Todėl taip sako Viešpats: 'Iš to pažinsi, kad Aš esu Viešpats. Štai suduosiu mano rankoje esančia lazda į upės vandenį, ir jis pavirs krauju. |
| 18. | Upėje plaukiojančios žuvys išgaiš, ir upė pradės taip dvokti, kad egiptiečiai nebegalės gerti jos vandens' ". |
| 19. | Viešpats toliau kalbėjo Mozei: "Sakyk Aaronui: 'Imk lazdą ir ištiesk savo ranką virš egiptiečių vandenų, upių, perkasų, balų, vandens tvenkinių. Vanduo pavirs krauju visoje Egipto šalyje, net mediniuose ir akmeniniuose induose!' " |
| 20. | Mozė ir Aaronas taip padarė, kaip Viešpats buvo įsakęs. Jis pakėlė lazdą ir sudavė į upės vandenį, faraonui ir jo tarnams matant. Visas vanduo upėje pavirto krauju. |
| 21. | Upėje plaukiojančios žuvys išgaišo. Vanduo ėmė taip dvokti, kad egiptiečiai nebegalėjo gerti vandens iš upės. Kraujas buvo visoje Egipto žemėje. |
| 22. | Tą patį padarė ir egiptiečių žyniai savo kerais. Faraono širdis liko užkietėjusi, ir jis neklausė jų, kaip Viešpats ir buvo sakęs. |
| 23. | Faraonas nusigręžė ir nuėjo į savo namą. Jis viso to neėmė į širdį. |
| 24. | Egiptiečiai kasė upės pakraščiuose šulinius, ieškodami geriamojo vandens, nes jie nebegalėjo upės vandens gerti. |
| 25. | Praėjo septynios dienos, kai Viešpats buvo ištikęs upę. |
| ← Exodus (7/40) → |