| ← Exodus (21/40) → |
| 1. | "Tai nuostatai, kuriuos jiems pateiksi. |
| 2. | Jei pirksi vergą hebrają, jis tau tarnaus šešerius metus, o septintaisiais paleisi jį be išpirkimo. |
| 3. | Jei jis atėjo vienas, vienas teišeina. Jei atėjo vedęs, jo žmona teišeina su juo. |
| 4. | Jei jo šeimininkas davė jam žmoną ir ji pagimdė sūnų ir dukterų, žmona ir jos vaikai lieka šeimininkui, o jis vienas teišeina. |
| 5. | Bet jei vergas aiškiai pasakys: 'Aš myliu savo šeimininką, žmoną bei vaikus ir atsisakau laisvės', |
| 6. | tai jo šeimininkas atves jį pas teisėjus, prives jį prie durų arba prie durų staktos ir perdurs yla jo ausį; ir jis liks jam tarnauti visą gyvenimą. |
| 7. | Jei kas parduoda savo dukterį vergijon, ji neišeis, kaip išeina vergai. |
| 8. | Jei ji nepatinka šeimininkui, kuris su ja susižadėjo, jis turi leisti ją išpirkti. Jis neturi teisės parduoti jos svetimšaliams, nes apgavo ją. |
| 9. | O jei jis sužadėjo ją su savo sūnumi, privalo elgtis su ja kaip su dukterimi. |
| 10. | Jei jis paims jam kitą, jis neturi teisės sumažinti jai maisto, rūbų ir santuokinių teisių. |
| 11. | Jei jis neatlieka jai šitų trijų dalykų, ji išeis be išpirkimo mokesčio. |
| 12. | Kas sumuša žmogų taip, kad jis miršta, tas baudžiamas mirtimi. |
| 13. | O jei žmogus negalvojo žudyti, bet Dievas atidavė jį į jo rankas, tai Aš paskirsiu vietą, kur jis galėtų pabėgti. |
| 14. | Jei kas savo artimą tyčiomis nužudo panaudodamas klastą, tą paimk ir nuo mano aukuro, kad jis mirtų. |
| 15. | Kas suduoda savo tėvui arba motinai, tas baudžiamas mirtimi. |
| 16. | Kas pavagia žmogų ir parduoda jį, ar jis surandamas pas jį, baudžiamas mirtimi. |
| 17. | Kas keikia savo tėvą ar motiną, tas baudžiamas mirtimi. |
| 18. | Jei vyrams susivaidijus, vienas taip sumuša kitą akmeniu ar kumščiu, kad tas nemiršta, bet atsigula į lovą, |
| 19. | ir jeigu jis atsikelia ir pasiremdamas lazda gali vaikščioti, sumušėjas nebaudžiamas, tik privalo atlyginti už sugaištą laiką ir sumokėti visas gydymo išlaidas. |
| 20. | Jei kas taip sumuša vergą ar vergę lazda, kad tas tuojau miršta,bus nubaustas. |
| 21. | O jei jis išgyvena vieną ar dvi dienas, jis nebaudžiamas, nes vergas yra jo nuosavybė. |
| 22. | Jei vyrai vaidijasi ir užgauna nėščią moterį ir ji persileidžia, bet jos pačios nesužaloja, tada užgavėjas baudžiamas pinigine bauda, kokią jam paskiria tos moters vyras, teisėjams tarpininkaujant. |
| 23. | Bet jei sužalojagyvybė už gyvybę, |
| 24. | akis už akį, dantis už dantį, ranka už ranką, koja už koją, |
| 25. | nudeginimas už nudeginimą, žaizda už žaizdą, randas už randą. |
| 26. | Jei kas išmuša savo vergui ar vergei akį, jis privalo už tai paleisti jį laisvėn. |
| 27. | Jei jis išmuša savo vergui ar vergei dantį, jis privalo už tai paleisti jį laisvėn. |
| 28. | Jei jautis taip subado vyrą ar moterį, kad tas miršta, jautį užmuškite akmenimis ir nevalgykite jo mėsos. Tačiau jaučio savininkas yra nekaltas. |
| 29. | Bet jeigu jautis jau anksčiau badydavo ir jo savininkas buvo įspėtas, tačiau jo neuždarė, ir jei jis mirtinai subadė vyrą ar moterį, jautį užmuškite akmenimis, o jo savininką taip pat bauskite mirtimi. |
| 30. | O jei jam bus leista išsipirkti, jis mokės išpirką už savo gyvybę tiek, kiek jam bus paskirta. |
| 31. | Jei jautis subado sūnų ar dukterį, laikykitės tos pačios taisyklės. |
| 32. | Jei jautis subado vergę ar vergą, tai savininkas sumokės vergo šeimininkui trisdešimt šekelių sidabro, o jautį užmuškite akmenimis. |
| 33. | Jei kas atidengia duobę arba jei kas iškasa duobę, bet jos neuždengia, ir į ją įkrinta jautis ar asilas, |
| 34. | duobės savininkas atlygins nuostolį, sumokėdamas pinigus gyvulio savininkui, o nugaišęs gyvulys liks jam. |
| 35. | Jei kieno jautis taip sužaloja kito jautį, kad tas nugaišta, tai jie parduos gyvąjį jautį ir pasidalins už jį gautus pinigus. Taip pat jie pasidalins ir nugaišusį gyvulį. |
| 36. | O jei buvo žinoma, kad jautis jau anksčiau badydavo ir savininkas jo neuždarė, tai jis atiduos jautį už jautį, o nugaišęs priklausys jam". |
| ← Exodus (21/40) → |