| ← Exodus (13/40) → |
| 1. | Viešpats kalbėjo Mozei: |
| 2. | "Pašvęsk man visus pirmagimius: ar jie būtų žmonių, ar gyvulių. Jiemano". |
| 3. | Mozė kalbėjo tautai: "Atsiminkite šitą dieną, kurią išėjote iš Egipto, iš vergijos namų. Savo rankos galybe Viešpats jus išvedė, todėl nevalgykite nieko rauginto. |
| 4. | Šiandien, Abibo mėnesį, jūs išėjote. |
| 5. | Kai Viešpats tave įves į kanaaniečių, hetitų, amoritų, hivų ir jebusiečių šalį, plūstančią pienu ir medumi, kurią tau duoti Jis prisiekė tavo tėvams, tu privalai švęsti tą šventę šį mėnesį. |
| 6. | Septynias dienas valgysi neraugintą duoną, septintą dieną bus šventė Viešpačiui. |
| 7. | Neraugintą duoną privalai valgyti septynias dienas, ir nei pas tave, nei tavo gyvenamose vietose nebus raugintos duonos. |
| 8. | Tą dieną tu sakysi savo sūnui: 'Tai daroma dėl to, ką Viešpats padarė išvesdamas mane iš Egipto'. |
| 9. | Tai bus kaip ženklas tau ant rankos ir prisiminimas ant kaktos, kad Viešpaties įstatymas būtų tavo lūpose. Juk galinga ranka Viešpats tave išvedė iš Egipto. |
| 10. | Vykdyk šitą nurodymą kasmet skirtu laiku. |
| 11. | Kai Viešpats tave įves į kanaaniečių šalį, kaip Jis prisiekė tau ir tavo tėvams, ir ją tau atiduos, |
| 12. | tai kiekvieną savo pirmagimį atskirsi Viešpačiui ir kiekvieną gyvulių pirmagimį. Vyriškos lyties pirmagimiai priklauso Viešpačiui. |
| 13. | Kiekvieną pirmagimį asilaitį privalai išpirkti ėriuku, bet jei neišpirksi, užmušk jį. Kiekvieną savo žmonių pirmagimį sūnų privalai išpirkti. |
| 14. | Kai ateityje tavo sūnus paklaus: 'Ką tai reiškia?', jam atsakyk: 'Galinga ranka Viešpats mus išvedė iš Egipto, iš vergijos namų. |
| 15. | Kai faraonas užsikietino ir nenorėjo mūsų išleisti, Viešpats nužudė visus pirmagimius Egipto šalyje, tiek žmonių, tiek gyvulių pirmagimius. Todėl aukoju Viešpačiui kiekvieną pirmagimį vyriškos lyties, o kiekvieną pirmagimį savo vaikų išperku'. |
| 16. | Tai bus kaip ženklas ant tavo rankos ir prisiminimas ant tavo kaktos, nes savo galinga ranka Viešpats mus išvedė iš Egipto". |
| 17. | Kai faraonas išleido žmones, Dievas jų nevedė filistinų šalies keliu, nors tai būtų buvę arčiausia. Nes Dievas sakė: "Kad išvydę karą žmonės nepradėtų gailėtis ir nesugrįžtų į Egiptą". |
| 18. | Dievas vedė tautą aplinkiniu dykumų keliu, Raudonosios jūros link. Izraelitai išėjo iš Egipto apsiginklavę. |
| 19. | Mozė paėmė su savimi Juozapo kaulus, nes jis buvo prisaikdinęs izraelitus, sakydamas: "Dievas tikrai jus aplankys, ir jūs išnešite iš čia mano kaulus". |
| 20. | Jie keliavo iš Sukoto ir pasistatė stovyklą Etame, dykumos pakraštyje. |
| 21. | Viešpats ėjo pirma jų dieną debesies stulpe, rodydamas kelią, o naktį ugnies stulpe, šviesdamas jiems, kad jie galėtų keliauti dieną ir naktį. |
| 22. | Jis nepatraukė nuo jų debesies stulpo dieną nė ugnies stulpo naktį. |
| ← Exodus (13/40) → |