| ← Ecclesiastes (6/12) → |
| 1. | Pastebėjau kitą blogybę pasaulyje, kuri yra dažna tarp žmonių. |
| 2. | Kai kam Dievas duoda turtų, lobio ir garbės. Jis turi visko, ko siela geidžia, bet jis negali tuo pasinaudotisvetimas naudojasi tuo. Tai yra tuštybė ir didelė nelaimė. |
| 3. | Jei žmogui gimtų šimtas vaikų ir jis gyventų daug metų, bet jo siela nepasitenkintų gėrybėmis ir jis neturėtų net kapo, tai negyvas gimęs kūdikis yra laimingesnis už jį. |
| 4. | Jis atėjo į tuštybę ir nueina į tamsą; jo vardą uždengia tamsa. |
| 5. | Jis nematė saulės ir nieko nežino; jam ramiau negu tam, |
| 6. | kuris gyventų žemėje du tūkstančius metų, bet nematytų gero; visi eina į tą pačią vietą. |
| 7. | Žmogus dirba dėl savo burnos, bet jo siela nepasitenkina. |
| 8. | Kuo išmintingasis pranašesnis už kvailį? Kokia nauda beturčiui, kuris žino, kaip gyventi? |
| 9. | Geriau matyti akimis negu mintimis klajoti; tai taip pat tuštybė ir vėjo gaudymas. |
| 10. | Visa, kas yra, jau pavadinta ir žinoma, kad tai yra žmogus. Jis negali varžytis su stipresniu už save. |
| 11. | Daug dalykų, nuo kurių gausėja tuštybės. Kokia nauda iš to žmogui? |
| 12. | Kas žino, kas žmogui gyvenime naudinga per visas jo gyvenimo dienas, kurios prabėga kaip šešėlis? Kas gali pasakyti, kas bus pasaulyje po jo? |
| ← Ecclesiastes (6/12) → |