| ← Ecclesiastes (4/12) → |
| 1. | Aš mačiau visą priespaudą, kuri yra šiame pasaulyje. Štai ašaros prispaustųjų ir niekas jų nepaguodžia. Skriaudėjai galingi, bet nėra kam paguosti. |
| 2. | Aš nusprendžiau, kad mirusieji laimingesni už gyvuosius. |
| 3. | Dar laimingesnis už juos tas, kuris dar negimęs, nes jis dar nematė piktadarysčių, kurios vyksta pasaulyje. |
| 4. | Toliau stebėjau žmonių darbą ir jų pastangas, dėl kurių žmogui pavydi jo kaimynas. Tai irgi tuštybė ir vėjo gaudymas. |
| 5. | Kvailys sėdi sudėjęs rankas ir valgo savo kūną. |
| 6. | Geriau turėti saują su ramybe negu pilnas rieškučias vargstant ir gaudant vėjus. |
| 7. | Pastebėjau dar vieną tuštybę po saule. |
| 8. | Vienišas žmogus, neturįs nei sūnaus, nei brolio, triūsia be galo, ir jo akys nepasisotina turtais. Jis nepagalvoja: "Kodėl aš triūsiu ir užginu gėrybių savo sielai?" Tai taip pat tuštybė ir nereikalingas vargas! |
| 9. | Du yra geriau negu vienas, nes jie turi gerą atlygį už savo triūsą. |
| 10. | Jei vienas kristų, kitas jį pakeltų. Bet vargas vienam, jei jis krinta, nes nėra kam padėti. |
| 11. | Jei dviese miega, vienas kitą šildo. Bet kaip sušilti vienam? |
| 12. | Jei vienas užpuolamas, dviese pasipriešina. Trigubą virvę sunku pertraukti. |
| 13. | Geriau neturtingas, bet išmintingas jaunuolis, negu senas kvailas karalius, kuris nepriima patarimų. |
| 14. | Nes jis, išėjęs iš kalėjimo, tapo karaliumi, o kitas, gimęs karaliumi, nuskursta. |
| 15. | Aš galvojau apie žmones, gyvenančius pasaulyje, ir kitą jaunuolį, kuris užims ano vietą. |
| 16. | Daugybė žmonių buvo prieš jį, ir vėliau atėjusieji nesidžiaugs juo. Ir tai yra tuštybė ir vėjo gaudymas. |
| 17. | Būk atsargus, kai eini į Dievo namus, ir būk pasiruošęs klausyti. Tai bus geriau negu kvailių auka, kurie net nežino, kad daro pikta. |
| ← Ecclesiastes (4/12) → |