| ← Deuteronomy (33/34) → |
| 1. | Palaiminimo žodžiai, kuriais Mozė, Dievo vyras, laimino izraelitus prieš mirdamas: |
| 2. | "Viešpats atėjo nuo Sinajaus ir Seyro; Jis suspindėjo nuo Parano kalno; su Juo buvo tūkstančiai šventųjų; Jo dešinėjeįstatymo liepsna. |
| 3. | Jis myli savo tautą, visi šventieji priklauso Jam, jie atsisėdo prie Jo kojų, kad išgirstų Jo žodžius. |
| 4. | Mozė paskelbė įstatymą Jokūbo palikuonims. |
| 5. | Jis buvo Ješurūno karaliumi, kai susirinko tautos vadai ir Izraelio giminės. |
| 6. | Tegyvena Rubenas, tedaugėja jo palikuonių". |
| 7. | Palaiminimas Judui: "Viešpatie, išgirsk Judo balsą, atvesk jį pas savo tautą ir padėk jam kovoje su priešais". |
| 8. | Apie Levį jis tarė: "Tavo Tumimas ir Urimas tebūna su šventuoju, kurį išbandei Masoje ir su kuriuo kovojai prie Meribos vandenų. |
| 9. | Jis sakė savo tėvui ir motinai: 'Nepažįstu jūsų', o savo broliams: 'Nežinau jūsų', ir atstūmė savo vaikus. Jis laikėsi Viešpaties žodžio ir sandoros. |
| 10. | Jis mokys Tavo įsakymų Jokūbą ir įstatymų Izraelį, aukos smilkalus Tavo garbei ir deginamąją auką ant Tavo aukuro. |
| 11. | Viešpatie, palaimink jo turtą ir priimk jo darbą. Gink jį nuo priešų, kurie jo nekenčia". |
| 12. | Benjaminui jis tarė: "Tu, Viešpaties mylimasis, gyvensi Jo globoje. Jis apsaugos tave visuomet, ir tu ilsėsies Jo glėbyje". |
| 13. | Apie Juozapą jis tarė: "Jo žemę Viešpats laimins dovanomis iš dangaus, rasa, trykštančiais šaltiniais, |
| 14. | saulėje nunokusiais geriausiais vaisiais, |
| 15. | vaisiais nuo senųjų kalnų viršūnių ir amžinųjų kalvų |
| 16. | ir žemės geriausiu derliumi. Jis bus palaimintas Apsireiškusiojo krūme. Palaiminimai teužgriūna ant Juozapo galvos, ant galvos to, kuris buvo atskirtas nuo savo brolių. |
| 17. | Jis yra stiprus kaip jautis, jo ragai lyg stumbro, kuriais jis pasieks tautas iki žemės pakraščių. Manaso tūkstančiai ir Efraimo tūkstančių tūkstančiai". |
| 18. | Zabulonui jis tarė: "Džiaukis, Zabulonai, prekyba, o tu, Isacharai, turtais savame krašte. |
| 19. | Jie kvies tautas į kalną ir ten aukos teisingumo aukas. Jie praturtės iš jūros ir jos krantų". |
| 20. | Apie Gadą jis pasakė: "Palaimintas tas, kuris padėjo Gadui įsigyti žemės plotus; jis kaip liūtas ilsisi, sutraiškydamas ir ranką, ir galvą. |
| 21. | Jis, pasinaudojęs pirmenybe, pasiėmė geriausią žemę kaip tos giminės vadas. Su tautos vadais jis įvykdė Viešpaties įsakymus ir įstatymus, duotus Izraeliui". |
| 22. | Danui jis tarė: "Danas kaip jaunas liūtas iššoka iš Bašano". |
| 23. | Neftaliui jis sakė: "Neftalis džiaugsis gerove ir Viešpaties palaiminimais; jis paveldės vakarus ir pietus". |
| 24. | Ašerui jis tarė: "Palaimintas Ašeras sūnumis. Jis bus brolių mylimas ir jo žemėse bus daug alyvmedžių. |
| 25. | Geležies ir vario užkaiščiai saugos jo miestus. Jo gyvenimas bus saugus". |
| 26. | "Nėra lygių Ješurūno Dievui. Iš dangaus Jis teikia tau pagalbą. Jo didybė pasireiškia aukštybėse. |
| 27. | Amžinasis Dievas yra tavo apsauga, Jo rankostavo prieglauda. Jis ištiesia jas į priešą ir tu sunaikini jį. |
| 28. | Izraelis gyvens saugiai, Jokūbo šaltinis bus geroje, kviečių ir vyno žemėje; Jo dangūs siųs rasą. |
| 29. | Laimingas tu, Izraeli! Kas prilygs tau? Tauta, išgelbėta Viešpaties. Jis tavo apsaugos skydas ir didybės kardas. Tavo priešai pasiduos tau, o tu mindžiosi jų sprandus". |
| ← Deuteronomy (33/34) → |