| ← Deuteronomy (24/34) → |
| 1. | "Jei vyras vestų žmoną, su ja gyventų ir būtų dėl ko nors nepatenkintas ja, jis parašys skyrybų raštą, paduos jai ir atleis ją. |
| 2. | Išėjusi iš jo namų, ji galės ištekėti už kito vyro. |
| 3. | Jei ir tas pradėtų jos nemėgti ir duotų skyrybų raštą arba mirtų, |
| 4. | pirmasis vyras negalės jos vėl vesti po to, kai ji yra suteršta. Tai bjauru Viešpaties akyse. Venk tokios nuodėmės žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda. |
| 5. | Ką tik vedęs vyras bus atleistas nuo karo tarnybos ir nebus jam pavestos kitos pareigos; jis liks namuose vienerius metus pralinksminti savo žmoną. |
| 6. | Užstatui neimk nei apatinio, nei viršutinio girnų akmens, nes taip paimtum užstatu gyvybę. |
| 7. | Jei žmogus būtų pagautas vagiant savo brolį izraelitą, kad jį pavergtų arba parduotų, toks bus baudžiamas mirtimi. Pašalink pikta iš savųjų. |
| 8. | Žiūrėk, kad raupsų metu rūpestingai vykdytum Levio giminės kunigų nurodymus, kuriuos jiems daviau. |
| 9. | Atsimink, ką Viešpats, tavo Dievas, padarė Mirjamai kelyje, kai ėjote iš Egipto. |
| 10. | Ką nors skolindamas savo broliui, neik į jo namus užstato pasiimti, |
| 11. | bet palauk lauke, kol jis tau išneš. |
| 12. | Jei jis neturtingas, nelaikyk pas save per naktį to užstato. |
| 13. | Dar saulei nenusileidus, atiduok jam užstatą, kad jis miegotų savo patale ir laimintų tave. Taip tu būsi teisus Viešpaties, tavo Dievo, akyse. |
| 14. | Neišnaudok samdinio, kuris yra vargdienis ir beturtis, iš tavo brolių ar ateivių, kuris gyvena tavo apylinkėje. |
| 15. | Užmokėk jam atlyginimą tą pačią dieną, dar saulei nenusileidus, nes jis neturtingas ir iš to gyvena, kad jis nesišauktų Viešpaties dėl tavęs ir tau nebūtų nuodėmės. |
| 16. | Tėvai nebus žudomi už vaikus nė vaikaiuž tėvus; kiekvienas mirs už savo nuodėmes. |
| 17. | Neiškraipyk teisme ateivio ar našlaičio bylos ir neimk iš našlės drabužio kaip užstato. |
| 18. | Atsimink, kad buvai vergas Egipte ir kad Viešpats, tavo Dievas, iš ten tave išpirko. Todėl įsakau tau taip elgtis. |
| 19. | Jei, veždamas javus, užmirši lauke pėdą, negrįžk jo pasiimti. Palik jį ateiviui, našlaičiui ir našlei, kad Viešpats, tavo Dievas, tave laimintų visuose tavo darbuose. |
| 20. | Kai skinsi alyvų vaisius, nežiūrėk antrą kartą; kas liko medžiuose, palik ateiviui, našlaičiui ir našlei. |
| 21. | Kai skinsi vynuoges, nerink pasilikusių. Palik jas ateiviui, našlaičiui ir našlei. |
| 22. | Atsimink, kad buvai vergas Egipte. Todėl įsakau tau taip daryti". |
| ← Deuteronomy (24/34) → |