← Deuteronomy (23/34) → |
1. | "Eunuchas neįeis į Viešpaties tautą. |
2. | Pavainikis neįeis į Viešpaties tautą, nė jo palikuonys neįeis į Viešpaties tautą net iki dešimtos kartos. |
3. | Amonitas ir moabitas neįeis į Viešpaties tautą, nė jų palikuonys neįeis į Viešpaties tautą net iki dešimtos kartos per amžius, |
4. | nes jie nepasitiko jūsų kelyje su duona ir vandeniu, kai išėjote iš Egipto, bet pasisamdė prieš jus iš Mesopotamijos Beoro sūnų Balaamą, kad jus prakeiktų. |
5. | Bet Viešpats, tavo Dievas, neklausė Balaamo ir pavertė prakeikimą palaiminimu, nes Jis mylėjo tave. |
6. | Nelinkėk jiems taikos ir gerovės per visas savo dienas ir per amžius. |
7. | Neniekink edomitų, nes jie tavo broliai, nė egiptiečių, nes buvote ateiviai jų žemėje. |
8. | Jų trečios kartos vaikai įeis į Viešpaties tautą. |
9. | Traukdamas į karą su priešu, saugokis nuo visų blogybių. |
10. | Jei vyras susiteptų nuo to, kas atsitiko jam naktį, jis privalo išeiti iš stovyklos ir neįeiti į stovyklą. |
11. | Vakare, saulei nusileidus, apsiplovęs vėl gali grįžti į stovyklą. |
12. | Turėk vietą už stovyklos, kur galėtum išeiti. |
13. | Neškis kastuvėlį, išsikask duobelę pritūpdamas ir užpilk žemėmis išmatas. |
14. | Viešpats, tavo Dievas, yra stovykloje, kad tave globotų ir padėtų kovoje su priešu. Tavo stovykla tebūna šventa, kad Dievas nematytų nešvaros tarp jūsų ir nepasišalintų. |
15. | Vergo, kuris pas tave atbėgs, negrąžink jo šeimininkui. |
16. | Jis tegyvena pas tave toje vietoje, kuri jam patiks, ir kurią jis pasirinks; tu jo neišnaudok. |
17. | Nebus paleistuvės iš Izraelio dukterų, nė iškrypėlių iš Izraelio sūnų. |
18. | Neatnešk į Viešpaties, tavo Dievo, namus nei paleistuvės užmokesčio, nei šuns kainos pagal jokį įžadą; Viešpaties, tavo Dievo, akyse jie yra pasibjaurėjimas. |
19. | Neimk iš savo brolio palūkanų nei už paskolintus pinigus, nei už javus, nei už kurį nors kitą daiktą. |
20. | Iš svetimo gali imti. Broliui gi skolink be palūkanų, kad Viešpats, tavo Dievas, tave laimintų visuose tavo darbuose žemėje, kurios eini paveldėti. |
21. | Padaręs Viešpačiui, savo Dievui, įžadą, nedelsk jo įvykdyti, nes Viešpats, tavo Dievas, pareikalaus iš tavęs, ir tai bus tau nuodėmė. |
22. | Jei nepadarysi įžado, tau nebus nuodėmės. |
23. | Pažadėjęs laikykis žodžio, nes tu laisva valia davei įžadą Viešpačiui, savo Dievui, kai savo burna pažadėjai. |
24. | Savo artimo vynuogyne valgyk vynuogių kiek nori, bet su savimi nieko neišsinešk. |
25. | Savo artimo javų lauke gali skinti varpas savo ranka, bet pjautuvu nepjauk". |
← Deuteronomy (23/34) → |