| ← Deuteronomy (21/34) → |
| 1. | "Jei žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda, būtų rastas užmušto žmogaus lavonas, bet nesurastas kaltininkas, |
| 2. | vyresnieji ir teisėjai išmatuos atstumus nuo užmuštojo ligi aplinkinių miestų. |
| 3. | Artimiausio miesto vyresnieji pasiims iš kaimenės telyčią, nekinkytą į jungą, |
| 4. | nuves ją į apleistą slėnį, kuris nebuvo suartas nė apsėtas, ir čia perpjaus jai gerklę. |
| 5. | Po to ateis Levio sūnūs, kunigai, kuriuos Viešpats, tavo Dievas, išsirinko Jam tarnauti ir Jo vardu laiminti, kurių žodžiu yra išsprendžiamas kiekvienas ginčas, |
| 6. | ir miesto, nuo kurio arčiausia iki nužudytojo, vyresnieji plaus savo rankas virš telyčios, papjautos slėnyje, |
| 7. | ir sakys: 'Mūsų rankos nepraliejo šito kraujo ir mūsų akys nematė. |
| 8. | Viešpatie, pasigailėk savo tautos, Izraelio, kurią atpirkai, ir neįskaityk jai nekalto kraujo'. Ir jie bus apvalyti nuo kraujo. |
| 9. | Taip pašalinsi nekaltai pralietą kraują tarp savųjų darydamas, kas teisu Viešpaties akyse. |
| 10. | Kai kovosi su priešu, ir Viešpats, tavo Dievas, atiduos juos į tavo rankas, ir tu paimsi juos į nelaisvę, |
| 11. | jei tarp belaisvių pamatysi gražią moterį, kurią panorėsi vesti, |
| 12. | parsivesk ją į savo namus. Ji nusiskus plaukus, nusipjaustys nagus, |
| 13. | nusivilks belaisvės drabužius ir gyvens tavo namuose, apraudodama savo tėvą ir motiną visą mėnesį. Po to gali įeiti pas ją ir būti jos vyras, o ji bus tavo žmona. |
| 14. | Jei ji tau nebepatiks, atleisi ją, bet negalėsi jos parduoti arba paversti verge, nes ją pažeminai. |
| 15. | Jei vyras turėtų dvi žmonas, vieną mylimą, o antrąnemylimą, ir, joms pagimdžius vaikų, nemylimosios sūnus būtų pirmagimis, |
| 16. | norėdamas padalinti savo sūnums palikimą, jis negalės mylimosios sūnaus padaryti pirmagimio ir duoti jam pirmenybę nemylimosios sūnaus vietoje. |
| 17. | Jis pripažins nemylimosios sūnų pirmagimiu ir jam duos dvigubą dalį, nes tas yra jo pajėgumo pradžia ir jam priklauso pirmagimio teisė. |
| 18. | Jei sūnus būtų tėvams nepaklusnus, priešgina ir užsispyręs, jei jis nekreiptų dėmesio į pabaudimą, |
| 19. | tėvai nuves jį pas miesto vyresniuosius prie miesto vartų |
| 20. | ir sakys miesto vyresniesiems: 'Šitas mūsų sūnus yra neklusnus, priešgina ir užsispyręs, lėbauja ir girtauja'. |
| 21. | Miesto gyventojai užmuš jį akmenimis. Taip bus pašalinta pikta iš jūsų, kad visas Izraelis, tai girdėdamas, bijotų. |
| 22. | Jei žmogus padarys nuodėmę, vertą mirties, ir tu nužudysi jį pakardamas, |
| 23. | jo kūno nepalik ant medžio per naktį, palaidok jį tą pačią dieną. Dievo prakeiktas tas, kuris kabo ant medžio. Nesutepk savo žemės, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda paveldėti". |
| ← Deuteronomy (21/34) → |