| ← Deuteronomy (20/34) → |
| 1. | "Jei eisi į karą su savo priešais ir pamatysi raitelius, kovos vežimus, gausesnę kariuomenę negu tavoji, nebijok jų, nes Viešpats, tavo Dievas, kuris išvedė tave iš Egipto žemės, yra su tavimi. |
| 2. | Prieš einant į mūšį, kunigas turi ateiti ir kalbėti žmonėms: |
| 3. | 'Klausyk, Izraeli! Šiandien jūs einate kariauti su savo priešais. Tenepasilpsta jūsų širdys, nenusigąskite, nebijokite ir nepabūkite jų, |
| 4. | nes Viešpats, jūsų Dievas, eina su jumis kovoti už jus su jūsų priešais ir išgelbėti jus'. |
| 5. | Vyresnieji kalbės žmonėms: 'Kas pasistatė naujus namus ir jų dar nepašventė, tegrįžta į savo namus, kad nežūtų mūšyje ir kad kitas jų nepašvęstų. |
| 6. | Kas pasodino vynuogyną ir jo vaisių dar nevalgė, tegrįžta į savo namus, kad nežūtų mūšyje ir kitas jų nevalgytų. |
| 7. | Kas susižadėjo ir dar nevedęs paliko sužadėtinę, tegrįžta į savo namus, kad nežūtų mūšyje ir kitas jos nevestų'. |
| 8. | Ir dar vyresnieji sakys: 'Ar yra bailių ir nedrąsių? Grįžkite į savo namus, kad jūsų baimė nepersiduotų jūsų broliams'. |
| 9. | Kai vyresnieji baigs kalbėti, paskirs kariuomenei vadus, kurie ves žmones. |
| 10. | Priartėjęs prie miesto, pirma pasiūlyk jam taiką. |
| 11. | Jei ją priims ir atidarys vartus, visi miesto žmonės tau tarnaus ir mokės duoklę. |
| 12. | Jei jie nenorės taikos ir pradės kovą, apsupk jį. |
| 13. | Kai Viešpats, tavo Dievas, atiduos jį į tavo rankas, išžudyk kardu visus jame esančius vyrus. |
| 14. | Moteris, vaikus, galvijus ir visa, kas yra mieste, pasilaikyk. Naudokis grobiu, kurį Viešpats, tavo Dievas, tau davė. |
| 15. | Taip daryk su visais miestais, kurie toli nuo tavęs ir nėra iš šių tautų miestų. |
| 16. | Tuose miestuose, kurie tau duoti paveldėti, nepalik nieko gyvo, kas kvėpuoja. |
| 17. | Visiškai išnaikink hetitus, amoritus, kanaaniečius, perizus, hivus ir jebusiečius, kaip Viešpats Dievas tau įsakė, |
| 18. | kad jie neišmokytų jūsų daryti tų bjaurysčių, kurias jie patys darė savo dievams, ir jūs nenusidėtumėte Viešpačiui, savo Dievui. |
| 19. | Ilgą laiką laikydamas apsuptą miestą ir prieš jį kariaudamas, neišnaikink medžių, bet valgyk jų vaisius; juk medisne žmogus, kad prieš jį kariautum. |
| 20. | Tik medžius, kurie neneša vaisiaus, tinkančio valgymui, gali kirsti ir pasidaryti iš jų sustiprinimus apgulčiai, kol miestas bus paimtas". |
| ← Deuteronomy (20/34) → |