| ← Deuteronomy (18/34) → |
| 1. | "Kunigai ir visa Levio giminė neturės dalies ir paveldėjimo kaip visi izraelitai. Aukos Viešpačiui bus jų dalis. |
| 2. | Jie nepaveldės dalies tarp savo brolių. Viešpats bus jų dalis, kaip Jis jiems pasakė. |
| 3. | Kunigams priklauso iš tautos tokia aukos dalis: aukojant jautį ar aviną, kunigui tenka petys, abu žandikauliai ir skrandis, |
| 4. | taip pat pirmienos javų, vyno, aliejaus ir avių vilnų. |
| 5. | Iš visų tavo giminių Viešpats, tavo Dievas, išsirinko Levio giminę tarnauti Jam per amžius. |
| 6. | Jei levitas, gyvenęs tavo apylinkėje, ateitų savo noru į Viešpaties pasirinktą vietą, |
| 7. | jis tarnaus Viešpačiui, savo Dievui, kaip visi jo broliai levitai, kurie ten būna Viešpaties akivaizdoje. |
| 8. | Jis gaus tokią pat dalį kaip ir kiti, neskaitant to, ką gavo pardavęs tėviškę. |
| 9. | Kai įeisi į žemę, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duos, neišmok daryti tų tautų bjaurysčių. |
| 10. | Nebus tarp jūsų tokių, kurie leistų savo sūnų ar dukterį per ugnį, nei ateities spėjėjų, nei ženklų aiškintojų, nei kerėtojų, nei burtininkų, |
| 11. | nei žavėtojų, nei mirusiųjų dvasių iššaukėjų, nei žynių, nei raganių. |
| 12. | Visi, kurie taip daro, yra pasibjaurėjimas Viešpačiui, ir už tokias bjaurystes Jis išnaikins tas tautas, prieš tau užimant kraštą. |
| 13. | Būk tobulas prieš Viešpatį, savo Dievą. |
| 14. | Tautos, kurių žemę paveldėsi, klauso ženklų aiškintojų ir žynių patarimų, o tau Viešpats, tavo Dievas, ne taip skyrė. |
| 15. | Viešpats, tavo Dievas, pakels pranašą iš tavo brolių kaip manejo klausykite! |
| 16. | Kai prašei Viešpaties, savo Dievo, prie Horebo, sakydamas: 'Nebenoriu daugiau girdėti Viešpaties, savo Dievo, balso ir matyti šios baisios ugnies, kad nemirčiau', |
| 17. | Viešpats man tarė: 'Jie teisingai kalbėjo. |
| 18. | Aš pakelsiu iš jų brolių pranašą, panašų į tave, ir įdėsiu savo žodžius į jo lūpas. Jis kalbės jiems, ką jam įsakysiu. |
| 19. | Kas nenorės paklusti mano žodžiams, kuriuos jis kalbės mano vardu, iš to išieškosiu. |
| 20. | Pranašas, kuris drįstų kalbėti mano vardu, ko Aš jam neliepiau, ar svetimų dievų vardu, bus baudžiamas mirtimi'. |
| 21. | Jei sakytum: 'Kaip mums pažinti žodį, kurį Viešpats kalbėjo?' |
| 22. | Ženklas bus toks: jei pranašas paskelbtų ką nors iš anksto Viešpaties vardu ir tai neįvyktų, tam Viešpats nekalbėjo, bet pranašas kalbėjo iš savo pasipūtimo, ir todėl jo nebijok". |
| ← Deuteronomy (18/34) → |