| ← 2Samuel (22/24) → | 
| 1. | Dovydas kalbėjo Viešpačiui šios giesmės žodžius tą dieną, kai Viešpats jį išgelbėjo iš visų jo priešų ir iš Sauliaus rankų. | 
| 2. | Jis sakė: "Viešpats yra mano uola, tvirtovė ir išlaisvintojas. | 
| 3. | Dievas yra mano uola, Juo pasitikėsiu; Jis mano skydas ir išgelbėjimo ragas, mano apsauga ir mano aukštas bokštas, mano gelbėtojas. Tu gelbsti mane iš smurto. | 
| 4. | Šauksiuosi Viešpaties, kuris vertas gyriaus, ir taip būsiu išgelbėtas nuo priešų. | 
| 5. | Mirties bangos supo mane, bedievių antplūdis gąsdino mane. | 
| 6. | Pragaro kančios apraizgė mane, mirties pinklės laukė manęs. | 
| 7. | Sielvarte šaukiausi Viešpaties, savo Dievo. Jis išgirdo savo šventykloje mano balsą, ir mano šauksmas pasiekė Jo ausis. | 
| 8. | Susvyravo, sudrebėjo žemė, ir dangaus pamatai sujudėjo ir drebėjo, nes Jis užsirūstino. | 
| 9. | Iš Jo šnervių kilo dūmai, iš burnos veržėsi naikinančios liepsnos, įkaitusios žarijos skraidė. | 
| 10. | Jis palenkė dangų ir nužengė, tamsa buvo po Jo kojomis. | 
| 11. | Jis skrido ant cherubo ir lėkė vėjo sparnais; | 
| 12. | Jį supo tamsūs skliautai, vandenys, tiršti debesys. | 
| 13. | Nuo spindesio prieš Jį užsidegė žarijos. | 
| 14. | Viešpats sugriaudė iš dangaus, Aukščiausiojo balsas pasigirdo. | 
| 15. | Jis laidė strėles ir išsklaidė juos, žaibais sunaikino juos. | 
| 16. | Iškilo jūros dugnas, atsivėrė žemės pamatai nuo Viešpaties balso ir Jo rūstybės kvapo. | 
| 17. | Iš aukštybės Jis ištiesė ranką ir paėmė mane, ištraukė iš gausių vandenų. | 
| 18. | Jis išgelbėjo mane iš galingo priešo, iš tų, kurie nekentė manęs, nes jie buvo stipresni už mane. | 
| 19. | Jie puolė mane aną pražūtingąją dieną, bet mano atrama buvo Viešpats. | 
| 20. | Jis išvedė mane į platybes ir išlaisvino mane, nes Jis pamėgo mane. | 
| 21. | Viešpats atlygino man pagal mano teisumą, pagal mano rankų švarumą atmokėjo man. | 
| 22. | Aš laikiausi Viešpaties kelio ir neatsitraukiau nuo savo Dievo nusikalsdamas. | 
| 23. | Jo įsakymai buvo priešais mane, ir nuo Jo nuostatų neatsitraukiau. | 
| 24. | Prieš Jį buvau tyras ir saugojausi, kad nenusikalsčiau. | 
| 25. | Todėl atlygino Viešpats pagal mano teisumą, pagal mano švarumą Jo akyse. | 
| 26. | Gailestingam Tu pasirodai gailestingas, tobulamtobulas, | 
| 27. | tyram Tu pasirodai tyras, o su sukčiumi elgiesi suktai. | 
| 28. | Tu gelbsti prispaustuosius, bet išdidžiuosius pažemini. | 
| 29. | Viešpatie, Tu esi mano žiburys. Viešpats šviečia man tamsumoje. | 
| 30. | Su Tavimi galiu pulti priešą, su Dievuperšokti sieną. | 
| 31. | Dievo kelias tobulas, Viešpaties žodis ugnimi valytas. Jis yra skydas visiems, kurie Juo pasitiki. | 
| 32. | Kas yra Dievas, jei ne Viešpats? Kas yra uola, jei ne mūsų Dievas? | 
| 33. | Dievas yra stiprybė ir jėga. Jis padaro mano kelią tobulą. | 
| 34. | Jis padaro mano kojas kaip stirnos ir iškelia mane į aukštumas. | 
| 35. | Jis moko mano rankas kovoti, kad mano rankos sulaužytų plieninį lanką. | 
| 36. | Tu man davei išgelbėjimo skydą, Tavo gerumas išaukštino mane. | 
| 37. | Tu praplatinai mano žingsnius, kad mano koja nepaslystų. | 
| 38. | Aš persekiojau savo priešus ir sunaikinau, nepasukau atgal, jų neišnaikinęs. | 
| 39. | Aš naikinau juos ir sužeidžiau, kad jie nebegalėjo atsikelti; jie krito man po kojomis. | 
| 40. | Tu apjuosei mane jėga kovai, atidavei man tuos, kurie kilo prieš mane. | 
| 41. | Tu palenkei prieš mane priešus, kad galėčiau sunaikinti tuos, kurie manęs nekenčia. | 
| 42. | Jie ieškojo pagalbos, tačiau jos nebuvo, kreipėsi į Viešpatį, bet Jis neatsiliepė. | 
| 43. | Aš sutrypiau juos į žemės dulkes, kaip gatvių purvą sumyniau juos. | 
| 44. | Tu išgelbėjai mane tautos kovose, man skyrei valdyti pagonis. Tautos, kurių nepažinau, tarnaus man. | 
| 45. | Svetimšaliai pasiduos man; kai tik išgirs apie mane, jie paklus man. | 
| 46. | Svetimšaliai išblykš, drebėdami išeis iš savo pilių. | 
| 47. | Viešpats yra gyvas! Palaiminta tebūna mano uola, išaukštintas tebūna Dievasmano išgelbėjimo uola. | 
| 48. | Dievas atkeršija už mane ir pajungia man tautas, | 
| 49. | Jis išgelbsti mane iš mano priešų. Tu iškėlei mane aukščiau tų, kurie sukyla prieš mane, ir išlaisvinai iš žiauraus žmogaus. | 
| 50. | Todėl dėkosiu Tau, Viešpatie, tarp pagonių ir giedosiu gyrių Tavo vardui. | 
| 51. | Jis išgelbėjimo bokštas karaliui; Jis parodo gailestingumą savo pateptajam Dovydui ir jo palikuonims per amžius". | 
| ← 2Samuel (22/24) → |