| ← 2Corinthians (4/13) → |
| 1. | Todėl, suprasdami, kad turime šį tarnavimą iš gailestingumo, mes nepailstame. |
| 2. | Atsisakę slaptų begėdysčių, nesileidžiame į gudravimus ir nekraipome Dievo žodžio, bet, atskleisdami tiesą, prisistatome kiekvieno žmogaus sąžinei Dievo akivaizdoje. |
| 3. | O jeigu Evangelija yra paslėpta, tai ji paslėpta žūstantiems, |
| 4. | kuriems šio amžiaus dievas apakino protus; netikintiems, kad jiems nesušvistų Kristaus, kuris yra Dievo atvaizdas, šlovės Evangelijos šviesa. |
| 5. | Mes ne save pačius skelbiame, bet Kristų Jėzų kaip Viešpatį, o mesjūsų tarnai dėl Jėzaus. |
| 6. | Nes tai Dievas, kuris įsakė iš tamsos nušvisti šviesai, sušvito mūsų širdyse, kad suteiktų mums Dievo šlovės pažinimo šviesą Kristaus veide. |
| 7. | Bet šitą turtą mes laikome moliniuose induose, kad būtų aišku, jog visa viršijanti jėgos apstybė iš Dievo, o ne iš mūsų. |
| 8. | Mes visaip spaudžiami, bet nesugniuždyti; suglumę, bet nenusivylę; |
| 9. | persekiojami, bet nepalikti; parblokšti, bet nežuvę. |
| 10. | Visada nešiojame savo kūne Viešpaties Jėzaus mirtį, kad ir Jėzaus gyvybė apsireikštų mūsų kūne. |
| 11. | Nes mes, gyvieji, dėl Jėzaus nuolat atiduodami mirčiai, kad ir Jėzaus gyvybė apsireikštų mūsų mirtingame kūne. |
| 12. | Taigi mumyse veikia mirtis, o jumyse gyvybė. |
| 13. | Turėdami tą pačią tikėjimo dvasią, apie kurią parašyta: "Aš įtikėjau, todėl prakalbėjau", mes irgi tikime ir todėl kalbame, |
| 14. | žinodami, kad Tas, kuris prikėlė Viešpatį Jėzų, taip pat ir mus prikels per Jėzų ir pastatys kartu su jumis. |
| 15. | Nes viskas yra dėl jūsų, kad per daugelį pagausėjusi malonė pagausintų dėkojimą Dievo šlovei. |
| 16. | Todėl mes nepailstame. Nors mūsų išorinis žmogus ir nyksta, vidinis diena iš dienos atsinaujina. |
| 17. | Mūsų trumpalaikis lengvas sielvartas ruošia mums visa pranokstančią amžinąją šlovę. |
| 18. | Tuo tarpu mes nežiūrime į tai, kas regima, bet į tai, kas neregima, nes kas regima, yra laikina, o kas neregimaamžina. |
| ← 2Corinthians (4/13) → |