← 2Corinthians (2/13) → |
1. | Taigi aš nusprendžiau, kad neatvyksiu pas jus vėl su liūdesiu. |
2. | O jei aš jus liūdinu, tai kas gi mane pralinksmins, jeigu ne mano nuliūdintasis? |
3. | Aš tai parašiau, kad atvykęs neturėčiau liūdėti dėl tų, kuriais derėtų džiaugtis, pasitikėdamas jumis visais, kad mano džiaugsmas yra ir visų jūsų džiaugsmas. |
4. | Nes aš jums rašiau iš didelio skausmo ir širdies sielvarto, su gausiomis ašaromis, ne tam, kad jus nuliūdinčiau, bet kad pažintumėte meilę, kurios taip apsčiai jums turiu. |
5. | Bet jeigu kas nuliūdino, tai nuliūdino ne mane, bet,-kad neperdėčiau,-bent iš daliesjus visus. |
6. | Tokiam žmogui pakanka daugumos paskirtos bausmės. |
7. | Net atvirkščiai, jūs turėtumėte jam atleisti ir jį paguosti, kad jo neapimtų pernelyg didelis liūdesys. |
8. | Todėl aš prašau jus parodyti jam meilę. |
9. | Nes tuo tikslu jums ir parašiau, kad patikrinčiau, ar jūs visais atžvilgiais esate klusnūs. |
10. | Kam jūs atleidžiate, tam atleidžiu ir aš; nes, jei kam atleidau, tai padariau dėl jūsų Kristaus akivaizdoje, |
11. | kad neapgautų mūsų šėtonas. Nes mums nėra nežinomi jo kėslai. |
12. | Kai atvykau į Troadę skelbti Kristaus Evangelijos, durys man buvo Viešpaties atvertos, |
13. | bet aš neturėjau savo dvasioje ramybės, kadangi nesutikau savo brolio Tito; tad atsisveikinęs iškeliavau į Makedoniją. |
14. | Dėkui Dievui, kuris visada veda mus Kristuje triumfo eisenoje ir per mus kiekvienoje vietoje skleidžia mielą Jo pažinimo kvapą. |
15. | Juk mes esame Kristaus malonus kvapas Dievui tarp išgelbėtų ir tarp žūstančių. |
16. | Vieniemsmirties kvapas mirčiai, kitiemsgyvenimo kvapas gyvenimui. O kas gi yra tam tinkamas? |
17. | Mes neprekiaujame, kaip daugelis, Dievo žodžiu, bet nuoširdžiai, kaip iš Dievo, kalbame Kristuje, Dievo akivaizdoje. |
← 2Corinthians (2/13) → |