| ← 1Corinthians (13/16) → |
| 1. | Jeigu aš kalbu žmonių ir angelų kalbomis, bet neturiu meilės, esu kaip skambantis varis ar žvangantys cimbolai. |
| 2. | Ir jei turiu pranašavimo dovaną ir suprantu visas paslaptis, ir turiu visą pažinimą; jei turiu visą tikėjimą, kad galiu kalnus perkelti, tačiau neturiu meilės, esu niekas. |
| 3. | Ir jei išdalinu vargšams pamaitinti visa, ką turiu, ir jeigu atiduodu savo kūną sudeginti, bet neturiu meilės,man nėra iš to jokios naudos. |
| 4. | Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta. |
| 5. | Ji nesielgia nepadoriai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, nemąsto piktai, |
| 6. | nesidžiaugia neteisybe, džiaugiasi tiesa; |
| 7. | visa pakenčia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. |
| 8. | Meilė niekada nesibaigia. Baigsis pranašystės, paliaus kalbos, išnyks pažinimas, |
| 9. | nes mes žinome iš dalies ir mes pranašaujame iš dalies. |
| 10. | Bet kai ateis tobulumas, tai, kas iš dalies, pasibaigs. |
| 11. | Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, supratau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, bet tapęs vyru, palikau tai, kas vaikiška. |
| 12. | Dabar mes matome kaip per stiklą, miglotai, bet tadaveidas į veidą. Dabar žinau iš dalies, bet tada pažinsiu, kaip ir pats esu pažintas. |
| 13. | Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilėšis trejetas, bet didžiausia iš jų yra meilė. |
| ← 1Corinthians (13/16) → |