| ← 1Chronicles (17/29) → |
| 1. | Gyvendamas savo namuose, Dovydas tarė pranašui Natanui: "Aš gyvenu kedro namuose, o Viešpaties Sandoros skryniapalapinėje". |
| 2. | Natanas atsakė Dovydui: "Daryk visa, kas yra tavo širdyje, nes Dievas yra su tavimi". |
| 3. | Tą pačią naktį Dievo žodis atėjo Natanui: |
| 4. | "Eik ir kalbėk mano tarnui Dovydui: 'Taip sako Viešpats: 'Tu nepastatysi man namų, kuriuose gyvenčiau. |
| 5. | Aš negyvenau namuose nuo tos dienos, kai išvedžiau Izraelį iš Egipto, iki šios dienos, bet keliavau iš palapinės į palapinę, iš pastogės į pastogę. |
| 6. | Ar Aš, keliaudamas su Izraeliu, esu sakęs kuriam Izraelio teisėjui, kam pavesdavau ganyti mano tautą: 'Kodėl man nepastatote kedro namų?' |
| 7. | Sakyk mano tarnui Dovydui: 'Aš tave paėmiau iš ganyklos, nuo avių, kad būtum vadas mano tautai, Izraeliui. |
| 8. | Aš buvau su tavimi visur, kur tu ėjai; išnaikinau visus tavo priešus priešais tave; tavo vardą padariau garsų kaip žemės didžiūnų vardą. |
| 9. | Aš paskirsiu vietą savo tautai Izraeliui ir jį įsodinsiu, kad jis gyventų savo vietoje ir nebeklajotų ir nedorybės vaikai nespaustų jų, kaip pradžioje, |
| 10. | ir nuo to laiko, kai įsakiau teisėjams valdyti Izraelį. Aš pažeminsiu visus tavo priešus; be to, Aš sakau tau, kad Viešpats pastatys tau namus. |
| 11. | Tavo dienoms pasibaigus, kai tu išeisi pas savo tėvus, Aš pakelsiu vieną tavo palikuonį po tavęs iš tavo sūnų ir įtvirtinsiu jo karalystę. |
| 12. | Jis pastatys man namus, o Aš įtvirtinsiu jo sostą amžiams. |
| 13. | Aš būsiu jam tėvas, o jis bus man sūnus; mano gailestingumas nepaliks jo, kaip paliko tą, kuris buvo prieš tave. |
| 14. | Aš įstatysiu jį savo namuose ir savo karalystėje per amžius, jo sostas bus amžinas' ". |
| 15. | Visus šiuos žodžius ir regėjimą Natanas persakė Dovydui. |
| 16. | Karalius Dovydas įėjo, atsisėdo Viešpaties akivaizdoje ir tarė: "Kas aš ir mano namai, Viešpatie Dieve, kad mane iki čia atvedei. |
| 17. | Ir tai pasirodė dar per maža Tavo akyse, Dieve. Tu kalbėjai apie savo tarno namus tolimoje ateityje ir pasielgei su manimi kaip su žymiu žmogumi, Viešpatie Dieve! |
| 18. | Ką gi daugiau Dovydas gali, Tau taip pagerbus Tavo tarną? Nes Tu žinai savo tarną. |
| 19. | Dėl savo tarno ir pagal savo širdį Tu padarei šitą didybę, pranešdamas savo tarnui tuos didžius dalykus. |
| 20. | Viešpatie, nėra nė vieno Tau lygaus ir nėra kito Dievo šalia Tavęs, kaip mes girdėjome savo ausimis. |
| 21. | Ar yra kita tokia tauta ant žemės, kuri prilygtų Tavo tautai, Izraeliui, pas kurią Dievas būtų atėjęs išpirkti jos sau ir išgarsinti savo vardo, didingo ir baisaus, išvarydamas kitas tautas priešais savo tautą, kurią Tu išpirkai iš Egipto vergijos. |
| 22. | Tu, Viešpatie, padarei Izraelį savo tauta visiems laikams ir tapai jos Dievu. |
| 23. | Dabar, Viešpatie, tegul tai, ką Tu kalbėjai apie savo tarną ir jo namus, būna įtvirtinta amžiams ir padaryk, kaip pasakei. |
| 24. | Įtvirtink tai, kad Tavo vardas būtų aukštinamas per amžius, sakant: 'Kareivijų Viešpats yra Izraelio Dievas'. Tegul Tavo tarno Dovydo namai būna įtvirtinti Tavo akivaizdoje. |
| 25. | Tu, Dieve, pasakei savo tarnui, kad pastatysi jam namus, todėl Tavo tarnas išdrįso savo širdyje melstis Tavo akivaizdoje. |
| 26. | Viešpatie, Tu esi Dievas ir pažadėjai savo tarnui šitą gerovę. |
| 27. | Dabar teikis laiminti savo tarno namus, kad jie per amžius būtų Tavo akivaizdoje. Nes jeigu Tu, Viešpatie, palaimini, tai bus palaiminta amžinai". |
| ← 1Chronicles (17/29) → |