← 1Chronicles (12/29) → |
1. | Šitie atėjo pas Dovydą į Ciklagą, kai jis dar turėjo slėptis nuo Kišo sūnaus Sauliaus; jie priklausė prie karžygių ir padėjo jam kovose. |
2. | Jie buvo ginkluoti lankais ir sugebėjo tiek dešiniąja, tiek kairiąja ranka svaidyti akmenis bei šaudyti strėlėmis; jie buvo Sauliaus giminaičiai iš Benjamino giminės. |
3. | Ahiezeras buvo jų vadas, po to Jehoašas, abu Šemavos iš Gibėjos sūnūs; Azmaveto sūnūsJezielis ir Peletas, Beracha ir anatotietis Jehuvas; |
4. | gibeonietis Išmajakaržygys, trisdešimties viršininkas; gederiečiai Jeremija, Jahazielis, Johananas ir Jehozabadas; |
5. | harifai Eluzajas, Jerimotas, Bealija, Šemarijas ir Šefatijas; |
6. | koritai Elkana, Išijas, Azarelis, Joezeras ir Jašobamas; |
7. | Jerohamo sūnūsJoela ir Zebadija iš Gedoro. |
8. | Dovydui besislapstant dykumoje, jo pusėn perėjo Gado giminės narsūs vyrai, patyrę kariai, tinkami karo žygiui, sugebą vartoti skydą ir ietį. Savo narsumu jie prilygo liūtui, o eiklumukalnų gazelei. |
9. | Vyriausiasis iš jų buvo Ezeras, antrasAbdija, trečiasEliabas, |
10. | ketvirtasMišmana, penktas Jeremija, |
11. | šeštasAtajas, septintasElielis, |
12. | aštuntasJohananas, devintasElzabadas, |
13. | dešimtasJeremijas, vienuoliktasMachbanajas. |
14. | Šitie buvo gadų kariuomenės vadai, vadovavę nuo šimto iki tūkstančio kareivių. |
15. | Jie persikėlė per Jordaną, kai upė buvo išsiliejusi iš savo krantų pirmą metų mėnesį, ir privertė trauktis visus iš slėnių į rytus ir į vakarus. |
16. | Kai kurie iš Benjamino ir Judo karių atėjo pas Dovydą į tvirtovę. |
17. | Dovydas išėjo jų pasitikti ir kalbėjo jiems: "Jei atėjote pas mane taikingai, norėdami man padėti, aš nuoširdžiai priimsiu jus, o jei atėjote mane išduoti priešams, nors aš jums nieko blogo nepadariau, tegul mūsų tėvų Dievas mato ir teisia". |
18. | Tuomet dvasia nužengė ant Amasajo, jų vyriausiojo, ir jis tarė: "Dovydai, Jesės sūnau, mes tavo ir su tavimi! Ramybė tau ir ramybė tavo pagalbininkams, nes tau padeda tavo Dievas!" Tuomet Dovydas juos priėmė ir paskyrė savo kariuomenės būrių viršininkais. |
19. | Ir iš Manaso giminės kai kurie perėjo į Dovydo pusę, kai jis atžygiavo su filistinais prieš Saulių. Tačiau jis nekovojo drauge su jais, nes filistinų kunigaikščiai pasitarė ir pasiuntė jį atgal, sakydami: "Ant mūsų galvų jis pereis į savo valdovo Sauliaus pusę". |
20. | Dovydui žygiuojant į Ciklagą, iš Manaso pusės perėjo Adnachas, Jehozabadas, Jediaelis, Mykolas, Jehozabadas, Elihuvas ir Ciletajas, Manaso tūkstantininkai. |
21. | Jie padėjo Dovydui prieš užpuolikus, nes jie visi buvo narsūs vyrai ir kariuomenės vadai. |
22. | Kas dieną žmonės ateidavo pas Dovydą padėti jam; susidarė didelė kariuomenė, lyg Dievo kariuomenė. |
23. | Dovydui esant Hebrone, didelis skaičius ginkluotų karių atvyko jam atiduoti Sauliaus karalystę pagal Viešpaties pažadą. |
24. | Judo ginkluotų skydais ir ietimis vyrų buvo šeši tūkstančiai aštuoni šimtai; |
25. | Simeonoseptyni tūkstančiai šimtas, |
26. | Levioketuri tūkstančiai šeši šimtai. |
27. | Be to, aaronitų vado Jehojados trys tūkstančiai septyni šimtai, |
28. | Cadoko, narsaus ir pasižymėjusio jaunuolio, ir jo tėvo namų dvidešimt du vadai; |
29. | Benjamino, Sauliaus giminaičių,trys tūkstančiai; iki to laiko dauguma iš jų buvo ištikimi Sauliui. |
30. | Efraimodvidešimt tūkstančių aštuoni šimtai narsių, pagarsėjusių vyrų. |
31. | Iš pusės Manaso giminėsaštuoniolika tūkstančių, pašauktų vardais, atvyko paskelbti Dovydą karaliumi. |
32. | Isacharo vyrų, kurie suprato laikus ir žinojo, ką Izraelis turi daryti, atvyko du šimtai viršininkų su visais savo kariais; |
33. | Zabulono patyrusių, patikimų ir ginkluotų kariųpenkiasdešimt tūkstančių, pasiryžusių padėti Dovydui. |
34. | Naftaliotūkstantis vadų ir trisdešimt septyni tūkstančiai ginkluotų skydais ir ietimis vyrų; |
35. | Dano patyrusių kariųdvidešimt aštuoni tūkstančiai šeši šimtai; |
36. | Ašero tinkamų karo žygiui karių keturiasdešimt tūkstančių; |
37. | Iš kitos Jordano pusės rubenų, gadų ir pusės Manaso giminės tinkamai ginkluotų kariųšimtas dvidešimt tūkstančių. |
38. | Visi šitie kariai, galintys eiti rikiuotėje, atėjo į Hebroną, pasiryžę paskelbti Dovydą viso Izraelio karaliumi. Visi kiti izraelitai taip pat buvo vieningai nusiteikę paskelbti Dovydą karaliumi. |
39. | Pas Dovydą jie buvo tris dienas, valgydami ir gerdami, nes jų broliai buvo aprūpinę juos. |
40. | Net Isacharo, Zabulono ir Naftalio kaimynai asilais, kupranugariais, mulais ir jaučiais gabeno jiems maisto: figų papločių, džiovintų vynuogių, vyno, aliejaus ir daugybę avių; džiaugsmas buvo visame Izraelyje. |
← 1Chronicles (12/29) → |